Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 "Rrugėtimi nė orbitėn e fjalės" nga Prof. Kristaq F. Shabani

Shko poshtė 
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit


Male
Numri i postimeve : 11541
Age : 59
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: "Rrugėtimi nė orbitėn e fjalės" nga Prof. Kristaq F. Shabani   Tue Jun 26, 2018 4:59 pm

"Rrugėtimi nė orbitėn e fjalės"
(Pulsanti i Mendimit)
Nga Prof. Kristaq F. Shabani, IWA, WPS, AOM, “Njeriu i Vitit 2011” ABI , USA
Kandidat pėr Ēmimin “NOBEL” pėr Paqen , viti 2017
Dijet e menēura udhėrrėfyese dhe ndriēuse tė rrugėtimit individual dhe shoqėror
Lindjet nė Maternitetin e Krijimit janė, pa dyshesėn mė tė vogėl, tė bukura dhe krijuesit pėrjetojnė ēaste tė kėnaqėsisė sė epėrme, tė lumtur, sikur janė gazmuar e ngazėllyer me lindjet e “fėmijėve”, tė cilėt fillojnė krijimin e brezit tė ri… dhe librat qė pasojnė njėra - tjetrėn pasurojnė fondin libror, pėrcjellin diturinė e brezave te brezat e ardhmė. Njė koncept ky, i cili duhet tė ngulitet mirė nė mendjen njerėzore. Dijet e menēura ndriēojnė rrugėn e brezit tė ardhmė, pėrvojė, kjo e drituar.
Dhe, nė kėtė kontekst, libri “Optika e fjalės…” i studiuesit dimensional, Dr. Bexhet Asanit, ėshtė njė “prurje” e spikatur, ku, krahas tė tjerave, realizohet njė kombinim harmonik mes vendlindjes dhe shtetit tė emigruar, (nė kėtė rast SHBA), ku vlaga dhe aroma komplekse e Zagraēanit, Strugės, Manastirit, Shkupit e tjerė, ėshtė e pranishme dhe apelon…Shkrimet e pėrmbledhura nė kėtė libėr kanė hapėsirė tė madhe gjeografike.

Kėndvėshtrimi shpreh dhe vizionin e qartė dhe tė kthjellėt…
Dr. Bexheti, njė njeri studiues kreativ, i cili pėrpiqet me ngulm qė arsenalin e tij tė njohurive, kėrkon ta vėjė nė shėrbesė tė diturisė, nė shėrbesė tė arsimimit, nė shėrbesė tė dashurisė ndaj Tokės mėmė. Njė propogandues i flakėt i sė Mirės, i Progresives…
Ai “mbjell” fidane diturie, kudo, ku hedh hapin, me fjalėn e tij tė zgjedhur, tė ėmbėl, tė mjaltuar dhe “injekton” me aftėsi shpresėn kuruese tė gjendjeve, paraqet hijeshinė natyrore, lartėsinė klimatike, gjithēka tė konturuar me arkitekturė. I dhimbset gjithēka shqipe, tė jetė gjithmonė e klorofilizuar, e ndritshme, tė shpėrndajė bisqe, gėrmat e gjuhės shqipe tė depėrtojnė nė ēdo mendje dhe tė lexohet nė shqip…

Analitika dhe theksi, parėsia e njė shembėlltyre modeli
Pahėsia dhe arma e analitikės me theks profesional nė pėrmbajtje, strukturė, kompozim, spikat te kumtesa:
” POEMA “SKĖNDERBEU” E RILINDĖSIT MAQEDONAS, GRIGOR PĖRLIĒEV”, ku studiuesi del nė njė pėrfundim logjik, se kjo poemė ėshtė njė poemė “ditiramb” pėr Heroin tonė Kombėtar, jo vetėm e Letėrsisė shqipe, por edhe nė kuadrin botėror, dedikuar heroit tė Shqiptarėve.
Ėshtė njėherazi edhe analitikė letrare, por edhe historike, ku del nė pah vitaliteti, aftėsia, “superioriteti”, ku mbrohen me trimėri dhe gjak trojet, shembėlltyrė e njė historie model, e cila shndėrrohet nė kryeshembull…

Vetėdija kombėtare

Qėndrimi dhe hapja e horizontit pėr Kryesimbolin e shqipeve, Kryeflamurin shqiptar… i ėshtė mėshuar fort.
Lajthitja e banalistėve (b+ analistėve) qėndrimet e tyre tė paprincipta ndaj flamurit kuq e zi evident … Madje, specifikimi i nocionit “komb” i nevojshėm dhe flamurit, shenjė e plotė e vetėdijes dhe e njohjes tėrėsore…Tėrėsorja dhe parcelorja nė optikė …
Dilema: Flamuri kuq e zi dhe flamuri i kaltėr shtetėror… Simboli i Dardanisė, e quajtur Kosovė…,rrėnja historike dhe degėzimi i saj: Dardani.
Tė tentohet apo tė griset Flamuri Kuq e Zi, do tė thotė tė digjet Origjinimi, Historia dhe tė deformohet, katėrcipėrisht, ajo. Mesazhi i dhėnė nga studiuesi ėshtė mėse i drejtė, konceptual dhe tronditės pėr tė dalė nga verbėria e imponuar…
Kapja e kėtyre “pikave” dominuese tregojnė aftėsi, nė kėto situata, qė stisen apo thuren me rrjetė merimange…
Tė mohohet flamuri i Kombit, do tė thotė tė tė mohohet ekzistenca…

Evidentim i vlerės intelektuale shkencore
Ėshtė mėse e nevojshme qė figurave kryesore lėvruese tė shkencės albanologjike, si Prof. Shefqet Pllana, duhet t’u jepet parėsi, me qėllesė njohjen e veprimtarisė sė tyre shumėdimensionale, ndaj Dr. Asani realizon njė profil tė tillė, nė gjithė kompleksitetin e vet, duke shfrytėzuar edhe njohjen direkte, madje ka qenė student i tij. Kjo e fundit ka ndihmuar qė tė shpaloset figura dhe tė dalė nė pah veprimtaria e frytshme, nė shėrbesė tė Albanologjisė Shqiptare. Kjo procedurė e ndjekur, duhet tė pėrdoret edhe nė sjelljen e veprimtarive tė shkencėtarėve tė tjerė tė kėtyre fushave, pasi pak bėhet sot nė kėtė drejtim… Kjo do tė ishte njė veprimtari e paraqitshme dhe do t’i shėrbente njohjes tė tė gjithė Kombit, pasi, nė kėtė drejtim, bėhet njė punė e vakėt… Duhet pėrqėndrim nė kėtė drejtim dhe shembull tipik janė dhe veprat e Prof. Asanit.
Fokusimi i dy mėsuesve Gjyzyde dhe Hamidi Selmani, njė duet i plotuar, i gjetur, i cili pėrshkruhet me penelatė pėr veprimtarinė e tij plot gjurmė nė Historikun e Mėsimit tė Shqipes, nė Trojet Shqiptare, ėshtė i gjetur. Shpalosja e kėtyre figurave, njė domosdoshmėri, njė nevojshmėri, njė ndriēim dhe zgjim pėr mėsuesit e sotėm, tė cilėt kanė kujt t’u ngjajnė, kanė kujt t’u shėmbėllejnė pėr t’i mėsuar gjuhėn e bukur shqipe brezit tė ri.
“Dueti” mėsimdhėnės dhe kulturor Selmani, i cili punoi tri dekada nė Zagraēan, me pasion e vrull, me ide, tė cilat ndryshuan nė tė gjitha drejtimet “panoramėn” e arsimit, kulturės, janė provė e qartė e dashurisė ndaj gjuhės, tokės amė . Ėshtė njė ēift, tė cilin, nė se nuk e publikon nė rang Kombi, i humbet vitalitetin e tij… Veprimtariologjia e tyre ėshtė, pa dyshesė, inkadeshente. Njė pėrvojė e hatashme, se si mund tė punojė e tė veprojė njė mėsues, i cili hyn nė tė gjitha poret jetėsore me tendencė: ndryshim dhe pėrparim… A nuk duhet skalitur e gdhendur portreti i tyre? A duhet tė lėmė harresėn tė “triumfojė” mbi kėta shembuj tė mėdhenj tė pavdekshėm, qė ndriēojnė me fener diogjenian shqiptar? Kurrsesi jo!
Simbol i sė Mirės dhe i sė Keqes, ndėrthurja
Sprovė e bukur simbolike e dhėnė me efekte dinamike kjo trajtesė ngulitėse…
Lejlekėt, nė kėndvėshtrim vertikalo- horizontal “Mirėsi – Keqėsi”, nė pėrdorim simbolik: agmia: “sjellja e njė fėmije tė bukur dhe tė mbarė”, por dhe nė konstrastin e sjelljes “sakat”- keqėsi: “…nė rast se, kundėr lejlekėve ka ndodhur ndonjė vrasje dhe pėr autorėt e pranishėm prurėsjellės arrin nė porta: gjėma, verbimi , sakatėria…: Prurje e Keqėsisė”. “Manteli” i zi, shpleksja e “unazimit”, mbėrritja e gjėmave…
E pėrcaktuar kjo dhe e prejardhur nga prishja e ēerdheve tė tyre…
Mirėsia : Ardhja e tė Mirave dhe bollėkut…
Nė kontekstin “mbrojtės”: Lejlekėt simbolizim i “mbrojtėsit“ tė njeriut, gjuajtės tė gjarprinjve.
Ėshtė i bukur, aktiv, ky sulm ndaj helmprurėsve…
Trajtimi i rikthimit tė lejlekėve efektiv, jep mesazhin hirėplot dhe gojėplot, madje, shumė urimor, se, me kthimin e lejlekėve, do tė rikthehen tė emigruarit… Risjellje e gjallimit tė jetės.
Lejlekėt ndėrtojnė ēerdhet e tyre tė reja, atje ku gjejnė hapėsira…
Kontraste dhe mesazhe, tė cilėt parashikojnė njė sinoptikė ndryshe nė jetėn e Tokės amė… Por jepet dhe mesazhi i madh: “T’i ruajmė lejlekėt, prurėsit mirėsorė”.
Dimensionaliteti i hartės gjeografike tė njė Kombi
Kontributi i studiuesit pėr shkencėn gjuhėsore, letrare dhe artin arbėresh ėshtė njė synim i paracaktuar. Ai kėrkon tė shpalosė vlerat dhe tė vijojė tė skicojė profile tė kėsaj shkence. Profilet e zgjedhur shndrijnė, madje duke dhėnė kontribut nė shkencėn shqiptare. I nevojshėm ky studim, i cili kurrė nuk duhet tė mbetet fragmentar. Vlen tė theksohet se studiuesi ka kontakt tė pėrhershėm me botėn dhe studiuesit arbėreshė. Del nė pah edhe figura e njė arbėreshi si Prof. Francesco Markiano , i cili ėshtė njė nga pėrfaqėsuesit e elitės intelektuale arbėreshe. Vlen tė pėrmendet fakti kokėfortė: Njė lidhje ekzistenciale intelektuale e studimore me “varganin” e studiuesve tė talentuar arbėreshė, me shkrimtarė, poetė, artistė, folkloristė… Konturohet “Harta” intelektuale e Kombit tonė tė shpėrndarė dhe formohet simbolikisht e realisht “Potenciali intelektual”…
*Parėsia e gjuhės amė tė folur dhe tė shkruar

Shqetėsimi pėr gjuhėn shqipe ėshtė shqetėsim pėr Kombin, pėr Tokėn dhe Qiellin tonė. Ky ėshtė njė shqetėsim i tretė”, pėr tė, nė kėtė “largim tė madh” nga Trojet. Shqetėsimi i madh i kėsaj Rilindjeje. Me tė drejtė ngrihet njė problem i tillė i madh, me synim pėr tė hapur sytė…Studiuesi thotė prerė se, duhet tė luftohet qė fėmijėt tanė, tė ndodhur nė emigrim, tė mėsojnė gjuhėn e mėmės, tė mos lejojmė kėshtu “invadimin nga gjuhėt e tjera, duke vendosur kėshtu njė raport tė drejtė” . Kjo do tė thotė qė, gjuhės sonė, kudo dhe kurdoherė, t’i japim vendin parėsor…
Shqetėsimi: “Zbrazja e vendit nga emigracioni, problematikė e madhe edhe pėr gjuhėn shqipe…”.
Evident veprimtaria e mėsuesve pėr tė mos lejuar analfabetizmin edhe nė trojet qė po zbrazen…
Mėsimi i gjuhės shqipe dhe mos harresa e saj, na afron mė shumė me Ditėn e bukur qė po presim me punėn tonė tė papėrtuar!
(Drituar te shkrimi problemor dhe apelor: “Zhdukja e gjuhėve… Tė mos harrohen shkronjat tona tė arta… O sot , o kurrė!...”)
Perifrazimi i autorit : “…Kostėn gjyshja e vet e ka mallkuar: “Nėse ti, nipēja im, nuk e mėson gjuhėn shqipe, mbetsh gojėhapur!” ėshtė njė tėrheqje e menēur dhe njė apel pėr gjuhėn.

Triniteti dhe shkėlqimi (veēim pėrzgjedhjeje)
Njė tritet i bukur tre shtete amerikane: Nju Jork, nė Nju Xherzi dhe nė Kenerikė.
Kėngėtarė dhe valltarė tė vegjėl qė kėndojnė dhe vallėzojnė shqip. Tradita shqiptare nė SHBA… Nxjerrja nė pah: zgjedhja e gjuhės shqipe. Surpriza, e cila ndez zjarre nė botėn shpirtėrore. Motrat Mejrem dhe Halima Konjhoxhiq shkėlqejnė me kostumet kombėtare shqiptare dhe mahnitin publikun me zėrat e tyre tė ėmbėl, me theksin e gjuhės shqip. Ato nuk janė shqiptare, por pėrzgjodhėn tė interpretonin dhe tė vallėzonin njė shtet nga Gadishulli Ilirik …
Aftėsia qėmtuese, hulumtuese dhe evidentuese me karakter shkencor e studiuesit Asani shprehet katėrcipėrisht te kumtesat e tijpėr tė shprehur mendimin kritik tė mirėfilltė: “Arratisja nga “vdekja”e Zekerija Idrizit ėshtė njė novelė pėrmasė, nė diakroni dhe sinkroni. Pra, me njė mjeshtėri tė rrallė, autori bėn gėrshetimin e psikanalizės, mistikes, reales etj”. ; apo: “…Poezi me karakter edukativ e me motive atdhedashurie. Lirikė e ngrohtė e me shije tė hollė artistike. Sefedin Xhafolli ėshtė mjeshtėr i artit tė fjalės, i cili me pak thotė shumė, godet kur e do nevoja dhe fshikullon me kamxhikun e pambuktė tė fjalės…. Dhe si pėrfundim: novela e krijuesit Zekerija Idrizit, ėshtė njė meditim, psikologjik e filozofik sui generis!”Shprehėsitė dhe analitika pėr librin kronikim apo dokument historik : “Mbahu nėnė” tė Sali Musait…
Trajtime tė spikatur atė tij janė gjithė ajo mori studimesh pėr Karnavalet, festat pagane, qėmtimi i gjithė asaj pasurie tė folkloristikės popullore, prezente nė rajonin e Strugės dhe nė vende tė tjera tė Maqedonisė Veriore. Kjo punė studimore ėshtė pjesė e ndritshme e studiuesit. Po kėshtu edhe e prekja e temave tė tjera pėr ēėshtjen kombėtare, apo pėr veshjet, ritet, temat etnologjike, janė dalje tė bukura nė “det tė hapėt” dhe qė pėrcillen te lexuesit e studiuesit me efekt.

Galeria e tipave nė “ORBITA E FJALĖS”
Pėrfshirja nė kėtė libėr tė ndjesive, nė formė ditari tė gjalluar tė aktorit tė famshėm strugan, Xhevat Limani, njė aktor me pėrmasa ndėrkombėtare, e ka “zbukuruar” sė tepėrmi “Optikėn e Fjalės”. Ndjenja, emocione, pėrshtypėzime, pasqyrim tė kėndvėshtrimeve, tė botės shpirtėrore, sidomos tė arbėreshėve, duke dhėnė me art, jo vetėm mbresat nga shfaqet madhore, por dhe tiparet karakteristike tė tyre, traditat dhe zakonet, ruajtjen e gjuhės amė, demonstrim i vitalitetit, i humanizmit, dashamirėsisė, i ruajtjes sė kolektivitetit , i arsimimit, kulturės, mikėpritjes, kulme tė natyrės prezente, ku banojnė arbėreshėt , si dhe liria e tyre e fjalės, e veprimit, e organizimit tė jetės model, nė njė vend tė pėrparuar evropian, si Italia, ku vlerėsohet minoriteti nė kulminacione dhe lihet liria e ushtrimit tė sė drejtės sė tij, nė tė gjitha aspektet jetėsore: arsimim, kulturė, art e tjerė … Tregohet ruajtja e traditave shkrimore dhe studimore, njė model pėr tė gjithė vendet, tė cilat nuk u japin tė drejtat qė u takon minoriteve, ose qė, pėr tė fituar kėto tė drejta duhen sakrifica tė panumėrta; janė zhvilluar drama, genocide, gijotina dhe nėpėrkėmbje katastrofale…
Artisti dhe Kreatori Xhevat Limani, i cili, nė kėtė 550 vjetor tė Skėnderbeut, ka marrė pėrsipėr tė vėjė nė skenė, tė interpretojė e tė regjisojė poemėn e tij dramatike “GJERGJ KASTRIOTI SKĖNDERBEU”, me njė forcė dhe aftėsi tė jashtėzakonshme, paraqet , nė kėtė ditar, gjallėrinė, aftėsinė, emocionin, kulminacionin e nderimit pėr Heroin Kombėtar dhe ndez flakė krenarinė e madhe tė Kombit pėr heroin e madh tė tij…, njė pėrshkrim, sa pėrmbajtėsor , aq dhe sugjestionues, sa “kompleks mesazhor”, aq dhe apelor, sa dinamik, aq dhe guximtar… Madje, duhet evidentuar ky “teatėr familjar”, i cili ėshtė njė shembėlltyrė pozitive e ndritshme, se si punohet e aktrohet nė favor tė Shqiptarizmės, si synohet pėr arritjen e synimeve tė mėdha .
Artisti Xhevat Limani po jep, nė kėtė vit, njė leksion tė madh edhe pėr trupat teatrore tė Shqipėrisė e Kosovės, se si duhet tė procedohet pėr tė nderuar, pėr tė leksionuar nė njohjen e e kryeveprės sė Kryeheroit… Njė shpullė e fortė pėr Trupat teatrore dhe Regjisorėt e tyre, po kėshtu njė kundėrveprim aktiv ndaj tė gjithė atyre qė, me mediokritetin e tyre, me padijen dhe “errėsimin e tyre trunor”, kėrkojnė tė sulmojnė Heroin e madh Kombėtar, duke sajuar tė paqenėn, e cila venitet nga sipėrmarrje tė tilla tė tipit plot temperament aktiv, Xhevat Limani.
Duhet qė kjo poemė dramatike tė gjejė hapėsirė shfaqet nė Shqipėri dhe nė tė gjitha Trojet Shqiptare, nė kėtė vit jubilar…
(Tė gjitha kėto, tė cilat parashtruam mė lart, dalin dritshėm dhe gjallshėm te shkrimi i aktorit dhe regjisorit, Xhevat Limanit: “TEATRI SHQIPTAR NĖ AMERIKĖ ME MISION ARTISTIK DHE HISTORIK NĖ KALABRI, SICILI DHE GJERMANI” )

Pjesėmarrja e studiuesit Asani, nė kėto veprimtari, tregon mė sė miri dashurinė e madhe qė ka pėr Kombin dhe pėrparimin e Tij. Ai, me aftėsi evidentuese, evidenton tė Mirėn dhe tė Ndritshmen, Bujaren dhe Humanen, Traditėn dhe Epiken, Njeriun e sakrificės “trimėrore” nė Kulturė, Art e Letėrsi. Galeria e tipave tė tij ėshtė e ngjyrshme dhe e shndritshme, brezive, ku interpretues tė akteve janė tė rinjtė, tė cilėt, me dėshirėn e tyre interpretojnė, duke vėnė nė skenė: pjesėza, drama, komedi, duke aluduar me aftėsi dhe lakonizėm pėr sistemin monoide; mėsues qė sakrifikojnė gjithēka pėr gjuhėn dhe pėr mėsimin e saj nga brezat, hulumtues dhe studiues, tė cilėt kujdesen pėr evidentimin e pėrvojave tė mėdha dhe aplikimin e tyre pėr tė mos shteruar kurrė kujtesa; evidentimi i talenteve tė fikur fizikisht, por tė ruajtur nė kujtesė (U shua njė talent i rrallė…pėr Prof. Liman Ēermenika), duke e nderuar me aktin nderues "In memoriam - it!", apo humbje e kronistit, gazetarit tė shquar, Mehmet Latifi.
Motivimi i shokut tė tij, Qenan Hasani, si rilindėsi i fundit i Manastirit, i cili boton librin me titull: "Kronisti i vetmuar nė qytetin e Konsujve", apo Rilindėsi i fundit nga Bukureshti, Baki Ymeri, krijon lidhėsinė pas’historike tė shekullit modern.
Krenimi i shprehur te shkrimi : “Njė shpirt ambicioz ”, ku del nė pah doktoresha Margarita Dalipi, shpėrfaqet talenti i brezit tė ri, i cili pėrpiqet pėr tė arritur kulme…Kuarteti i Margaritės: nxėnėse e shkėlqyer, studente e shkėlqyer, kolege e shkėlqyer, doktoreshė e shkėlqyer, ėshtė frymėzues. Aktorėt entuziastė tė rinj, plejada e aktorėve gjimnazistė, tė cilėt mbahen mend, bashkėmoshatarėt : Qenan Emini, Ibrahim Abedini, Mexhit Shazimani, Bexhet Asani, Metat Arifi, Arif Sylemani, Mustafa Demishai dhe Imri Demishai…,tashmė nė moshė tjetėr sjellin retrospektivėn e guximshme.
Spikatshėm dhe dritėsim shpirti me personazhet: Nėnat, gjyshet, stėrgjyshet tona, baballarėt tanė, gjyshėrit tanė, stėrgjyshėrit tanė, tė cilėt nuk e lexonin dot kalendarin, se i dinin me aq saktėsi dhe pėrpikėri ditėt e festave tė motmotit…;
Sa penelatuese, pėrshkruese dhe me tharm ėshtė kjo paraqitje e tipizuar me art dhe veprim.
Dhe njeriu arab tregton simbole shqiptare: “…Po befasia mė e madhe pėr mua nuk ishin as kryqet, as ikonat. Dje, duke parė nėpėr rafte, lart e poshtė, nė njė kuti, rastisa nė njė kapelė me shqiponjėn dykrenare! Shqiponja kėtu, te njė dyqan arab!... Dhe futa duart, ashtu i befasuar, pa vetėdije: Flamuri kuqezi me shqiponjėn dy krenare, kapela me shqiponjė, shqiponja me qafore, byzylykė me shqiponja!...”
Shumė me nerv ėshtė shkruar pėr "Kopsht i Edenit", i cili nga gjithė bashkėfshatarėt quhej: "Bahēja e Asllanit". Po ēfarė kishte nė tė vėrtetė ky kopsht? Ēfarė s' kishte?
Dhe personazhi Asllan, shndėrrohet njė njė personazh shumė tė dashur me kontribut tė fuqishėm gjelbėrues…Personazhe , tė cilėt tė mbeten nė mendje.

Konsideracione tė studiuesve pėr disa vepra tė studiuesit Dr. Bexhet Asanit
Citimi : “Monografia shkencore e Bexhet Asanit me titull “Lirika popullore shqiptare nė Maqedoni” (Studim monografik) paraqet njė hulumtim e studim tė rėndėsishėm nga fusha e krijimtarisė popullore, veēmas tė asaj shqiptare nė Republikėn e Maqedonisė”.
Shkrimi : “NJĖ BOTIM I RĖNDĖSISHĖM PĖR LIRIKĖN POPULLORE SHQIPTARE NĖ MAQEDONI” shkruar nga Prof. dr. Zeqirja Neziri, Prof. dr. Avzi Mustafa, Prof. dr. Izaim Murtezani.
*
“Hyjnia e syve “, njė “dalje” e re nė detin poetik, njė tentim tjetėr asanian, pėr tė pėrligjur shpirtin e bukur, lindur nė Zagraēan, ku nė kėtė shpirt tė vendlindjes, edukuar me ndjesitė e njė hapėsire, ndoshta tė vogėl nė dimensione, por aty filloi ngjizja e ndjenjės, fluiditeti i saj, ekstremiteti i kėndvėshtrimit tė sė bukurės, dimensioni i qenies, hedhuria e hapave, hyrja empirike pėr tė vijuar ēeljen e portės racionale dhe pėr fluturimin e ėndėrrimit poetik, pėr t’u bėrė dikushi, njė ėndėrr emblematike e kahershme, e rrjedhuar nga pasioni, vullneti dhe talenti pėr tė krijuar liriken dhe epiken, sipas njė natyraliteti , i cili, nė fillesė, kishte ndikim poetik nga tė mėdhenjtė e poetikės…
Prof. Kristaq F. Shabani
*
“Vėllimi me poezi “”Hyjnia e syve” ėshtė pėrmbledhja mė e re poetike e autorit Bexhet Asani, ku mbizotėrojnė vargjet e atdhedashurisė, mallit pėr vendlindjen, por edhe pėr dashurinė, bukuritė e natyrės, miqėsinė, mirėsinė njerėzore. Janė kėto poezi tė rrjedhshme, tė drejtpėrdrejta, me plot frymėzim e angazhim intelektual e shoqėror”.
Dr. Sadik Elshani

*Poezia ėshtė jetė, ajo i shėrben jetės, prandaj ėshtė e bukur. Atė e krijojnė poetėt, kurse e shijojnė lexuesit. Kur flasim pėr poezinė, flasim pėr njeriun qė atė e krijon, pėr jetė e shprehur nė vargje.
Prof. Muhamet Borova
Cila ėshtė forca e kėsaj paraqitjeje, nė ē’motiv mbėshtetet kjo punė e pasionuar e studiuesit?
Dhe kėtė pėrgjigje e jep vetė studuesi nė intervistėn e dhėnė:
‘‘Sa i pėrket frymėzimit atė e gjej kudo, e gjej atje ku jam unė. Ndėrgjegjen time tė hollė mund ta prek dhe njė fjalė, e nga ajo tė bėj njė poezi, njė skicė, njė tregim, njė punim shkencor etj. Pak frymėzim sjell natyra jonė e bukur, liqeni, Drini, malet e rrėpira, copėza e parajsės strugane, e tėrė atdheu ynė i Gadishullit ilirik”.
Konkluzive (Pėrfundimtare):
Dr. Bexhet Asani ėshtė njė natyrė dimensionale, i cili i jep rėndėsi lidhjes harmonike me bashkėpunėtorė dhe shquhet pėr idetė risi tė parashtruara, por edhe pėr aftėsinė e realizimit praktik si dhe praktikimit tė njė korrespodence aktive. Studiues i debatit dhe i diversitetit mendimor dhe i logjikės sė pulsuar.
Kjo ėshtė treguar, katėrcipėrisht, edhe nė pesė vitet e fundit, ku ai ėshtė njė nga figurat kryesore tė Akademisė Alternative Pegasiane dhe tė LNPSHA “ Pegasi” Albania, kėsaj lidhjeje bashkėkohore me koncepte tė mirėfillta. Nė librin “ Orbita e fjalės” vend zėnė edhe shkrimet informative dhe analitike :
17 -20 gusht 2017
VEPRIMTARI PĖR LETĖRSINĖ, ARTIN, KULTURĖN, PAQEN UNIVERSALE, KREATIVITETIN, LIBRIN, TĖ DREJTAT NJERĖZORE, GJUHĖN, KONCEPTIN MODERN PĖR FENĖ NĖ MAQEDONI; 17 -20 August 2017 ACTIVITIES FOR LITERATURE, ART, CULTURE, UNIVERSAL PEACE, CREATIVITY, THE BOOK, HUMAN RIGHTS, LANGUAGE, MODERN CONCEPT ON RELIGION IN MACEDONIA.
Ai ėshtė ideator dhe realizator i shumė veprimtarive kulturore Kombėtare nė SHBA, tė cilat pėrfshihen nė kėtė vepėr.Gjithashtu edhe iniciues i disa Manifestimeve me theks dhe unikal.
Me shumė tharm, nerv dhe mendim, mendim filozofik dhe psikologjiko-moral, madje, edhe me vlerė pedagogjike e precipitim kėshillimor ėshtė dhe aftėsia nė gjininė e aforizmės. Shumė prej syresh paraqiten dhe frymojnė me dy bronke nė kėtė vepėr.
Si hulumtues, qėmtues , tashmė me pėrvojė , Dr. Bexhet Asani duhet tė sjellė edhe shumė tema tė tjera tė rėndėsishme, tė cilat rrinė akoma “fshehur”, tė “pagjurmuara”, tė cilat duhet tė ndrijnė nė tė gjithė kompleksitetin dhe “arkitekturėn” e tyre. E them me bindje se, duhen tė pėrvishen mėngėt nė kėtė kėrkim dhe duhet lėvruar, sa s’ėshtė vonė .Evidentimi i saj do tė shpėrthejė flatra nė gjuhė dhe do tė ngrejė Qiparizin e madh tė Dijes Kombėtare…
Suksese veprės mė tė re “ Orbita e Fjalės” tė Dr. Bexhet Asani, kėtij studiuesi me fizionomi plotore bashkėkohore, i cili lėvron sistemin gjithėgjinish tė letėrsisė sė mirėfilltė!

Gjirokastėr, Albania , qershor 2018.


Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
 
"Rrugėtimi nė orbitėn e fjalės" nga Prof. Kristaq F. Shabani
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: