Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.

Shko poshtė 
Shko tek faqja : 1, 2  Next
AutoriMesazh
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:12 am

Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.
Zbulimi i faktorėve tė rinj qė ndikojnė nė shfaqjen dhe zhvillimin e sėmundjeve, simptomat e para, trashėgimia, kurat dhe shumė tė tjera si kėto vazhdojnė tė jenė nė qendėr tė punės sė shkencėtarėve. Pėr ta ka ende shumė punė deri nė evidentimin e tė gjithė arsyeve qė shkaktojnė dėmtimin e njėrit prej organeve nė trupin e njeriut, pėrhapjen e sėmundjes dhe nė fund kurimin e plotė tė saj. Pikėrisht pėr kėtė arsye, specialistėt amerikanė kanė botuar nė revistėn e pėrjavshme “News Week”, njė studim tė detajuar tė trupit tė njeriut, tė gjitha sėmundjet qė mund t’i shkaktohen atij, moshat kur duhet tė kemi kujdes pėr veten, si dhe tė gjitha rastet kur njė sėmundje ėshtė e lindur.

Nė suplementin e sotėm ne kemi pėrmbledhur 30 sėmundjet e para, ndėrkohė qė njė i dytė do tė vijojė nė numrin e ardhshėm. Pėrveē emrit tė sėmundjes, janė tė detajuara me terma mjekėsorė e psikologjikė tė gjithė faktorėt kryesorė nė shfaqjen e njė sėmundjeje tė caktuar, rastet kur duhet tė kemi kujdes, numrin e tė prekurve nė botė pėr secilėn nga sėmundjet e shekullit, veēanėrisht llojet e ndryshme tė kancerit, alergjive e tjera si kėto. Nė disa raste, nė vend tė simptomave, janė dhėnė kėshilla ose mėnyra tė reja mjekimi qė specialistėt sugjerojnė pėr tė prekurit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:12 am

1 Bronkiti akut

(Acute Bronchitis)

Bronkiti akut ėshtė njė inflamacion i shtresave tė brendshme tė tubave bronkiale. Ky inflamacion mund tė shkaktohet jo vetėm nga infeksionet, por edhe faktorė tė tjerė tė cilat irritojnė frymėmarrjen, tė tilla si duhan-pirja, alergjitė apo kimikate tė ndryshme. Zakonisht bronkiti akut shkaktohet nga njė infeksion i cili shpeshherė nis qė rrugėt e lartme tė frymėmarrjes, njėsoj si nė rastin e ftohjes, kur shqetėsimet tuaja nisin fillimisht me hundė tė zėna e mė pas me vėshtirėsi nė frymėmarrje. Kjo sėmundje ndryshe nga pneumonia nuk prek mushkėritė. Faktorėt e riskut, sipas specialistėve, janė faktorėt ambientalė (tymi i duhanit, ndotja e ajrit, infeksionet virale nė moshė tė vogėl); faktorėt individualė si raca, seksi, mėnyra se si reagojnė ndaj tymit tė duhanit apo infeksioneve virale kur janė fėmijė,
deficiti i alfa1-antitripsina (njė proteinė qė prodhohet nga mėlēia, e pajisur me njė efekt tė fortė “mbrojtės” mbi strukturat polmonare).

Simptomat

-Kollė e fortė
-Bllokim hundėsh
-Sekrecione nga hunda
-Dhembje nė kraharor
-Debulesė
-Mungesė oreksi
-Dhembje koke
-Dhembje muskujsh dhe kockash
-Temperaturė jo e lartė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:14 am

2 – Alergjia

(Allergy)

Alergjia apo kundėrveprimi alergjik ėshtė ai veprim qė ndodh kur sistemi i imunitetit tė trupit kundėrvepron ndaj diēkaje qė zakonisht nuk tė bėn ndonjė dėm. Ajo qė shkakton alergjinė quhet alergjen. Alergjitė mund tė shkaktojnė shfaqjen e njė sėrė simptomash, tė cilat varen nga sa serioze ėshtė alergjia. I njėjti alergjen mund tė japė simptoma tė ndryshme nė njerėz tė ndryshėm. Alergjenėt mė tė zakonshėm janė alkooli, thumbim i bletės apo i ndonjė insekti tjetėr, pushi, ushqimi, poleni i luleve, bari, pemėt, shkurret, pluhuri i shtėpisė ilaēet, myshku, nikeli. Shumė alergjikė nuk e dinė se janė tė tillė deri nė ēastin kur trupi u kundėrvepron nė mėnyrė alergjike. Nė njė rast tė tillė njeriu duhet tė shkojė tė kėshillohet me mjekun sepse ndonėse alergjia nuk mund tė quhet drejtpėrdrejtė si sėmundje, simptomat qė tė jep mund tė marrin pėrmasa dramatike. Me anė tė provave nė lėkurė mjeku arrin tė gjejė ndaj kujt kundėrvepron trupi. Nė kėtė mėnyrė alergjiku mund tė pėrpiqet t“iu shmanget vendeve me alergjenė tė fuqishėm, por kjo gjė nuk ėshtė gjithnjė nė dorė tė tij. Nė kėtė rast vuajtjet mund tė pakėsohen me marrjen e ilaēeve antihistaminike ose nė raste tė veēanta kortizoni. Ilaēet antihistaminike mund tė japin pasoja anėsore si lodhje trupore, pėrkeqėsim nė pėrqendrim dhe nė aftėsi pėr tė reaguar. Njė mėnyrė pėr kurimin e alergjisė ėshtė metoda e Hiposensibilizimit me anė tė sė cilės injektohen nė trup doza tė vogla alergjenėsh, ndaj tė cilėve trupi i tė sėmurit kundėrvepron. Kjo ėshtė njė pėrpjekje pėr tė mėsuar trupin me kėto alergjenė dhe tė mos tė jetė kaq i ndjeshėm ndaj tyre. Hiposensibilimi injektohet pėrgjatė disa vjetėve. Nė 80 % tė rasteve jep rezultat.

Simptomat

ØHundė qė rrjedhin apo tė zėna
Ø Sy tė kuq tė acaruar qė tė kruhen
Ø Kollitje
Ø Teshtima
Ø Tharje gjuhe dhe fyti, edhe acarime tė tyre.
Ø Vėshtirėsi nė frymėmarrje
Ø Diarre
Ø Vjedhje ushqimi
Ø Tharje dhe acarim tė lėkurės
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:14 am

3- Astma

(Asthma)
Astma bronkiale, njė sėmundje kronike serioze, qė dita-ditės po shpeshtohet dhe futet ndėr problemet shėndetėsore botėrore. Nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, prej 1965-1983, sulmet astmatike u katėrfishuan, nė Angli u trefishuan; por arsyet nuk janė tė qarta (kombinim i faktorėve mjekėsorė, shoqėrorė, psikikė dhe tė faktorėve tė ambientit jetėsor). Shkaktarėt e astmės, si edhe tė sėmundjeve tjera atopike janė alergjenėt e ambientit jetėsor dhe tė disa llojeve tė ushqimit. Kėtu hyn nė rend tė parė pluhuri i shtėpisė, ku gjendet njė lloj tenje. Rolin kryesor nė shfaqjen e astmės e luan trashėgimia. Trashėgohet paraprirja pėr tė reaguar me manifestime alergjike nė kontakt me alergjenėt e caktuar; nė rastin e astmės me reagime pezmatuese alergjike tė mukozave bronkiale, qė manifestohet me sulme astmatike. Pra, pėr t’u shfaqur astma nevojitet prirja e trashėguar dhe kontakti me lėndėn alergjike. Astmėn e shkaktojnė poleni (pluhuri i disa luleve, qimet e bagėtive, pendlat, pluhuri kur i pastrojmė rrobat me furēė, pastaj edhe pluhuri i shtėpisė).

Simptomat

1-Marrje fryme episodike
2-Fishkėllima
3-Shtrėngimi i gjoksit
4-Gėrhitje
5- Infeksione respiratore akute
6-Skuqje nė fytyrė dhe lėkurė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:15 am

4- Aborti

(Abortion)
Aborti praqet ndėrprerjen e zhvillimit tė jetės fetusit (vezės) nė uterus pas ngjizjes sė tij deri afėrsisht 13 javėt e para. Kjo ndėrprerje bėhet nė rastet kur kemi anormalitet tė utetrusit ose vihen re ērregullime gjenetike tė fetusit dhe pėr tė ndaluar zhvillimin dhe lindjen e njė fėmije anormal. Termat fetus dhe placentė zakonisht pėrdoren pas tetė javėsh shtatzėnie, kjo pasi pėrpara kėtyre javėve ka terma tė tjerė pėr tė shpjeguar situatėn qė “prodhohet” nga bashkimi i spermės me vezėn. Ēdo vit jo pak, por 1.3 milionė vajza dhe gra nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės zgjedhin tė ndėrpresin shtatzėninė e tyre. Nė gjuhėn moderne sot ka shumė terma pėr tė pėrshkuar “vdekjen” e njė fėmije, tė tilla si abort spontan, abort i nxitur (nga faktorė tė jashtėm ose tė brendshėm tė organizmit), abort i shėndetshėm e shumė tė tjera si kėto. Ajo qė specialistėt gjinekologė amerikanė theksojnė lidhet ngushtė me faktin se aborti ėshtė njė ndėrhyrje shumė e gabuar pėr organizmin e gruas, e cila nė shumė raste rrezikon tė mos ketė mė fėmijė tė tjetėr, por edhe nėse do tė ketė, ajo do tė dallojė gjithmonė nga shoqet e saj, pėr shumėllojshmėrinė e problemeve qė do t’i shfaqen gjatė jetės sė mėvonshme.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:15 am

5. Arterioskleroza

(Atherosclerosis)
Arterioskleroza ėshtė ngushtimi i arterieve ose ndryshe kuptohet si reduktim i gjakut nė organe jetėsore tė tilla si zemra, truri dhe zorrėt. Gjatė arterioskelozės, arteriet janė tė ngushta, tė dhjamosur, madje shpesh mjekėt e kanė cilėsuar kėtė zonė edhe si njė depozitė e cila gjatė gjithė kohės rritet nė mėnyrė tė pashėndetshme. Arterioskleroza si proces fillon tė krijohet shumė ndėrmjet moshės 20-25 vjeēare, ndėrsa evidentohet nė moshėn 30-vjeēare e lartė. Arterioskleroza vjen nga depozitimi i lipoproteinave nė intimen dhe median e arterieve. Intima dhe mesia janė dy nga tre shtresat e arterieve. Ngushtimi i dumenit (kanalit tė arterieve, ka pasoja tė kėqija nė furnizimin e pjesės pėrkatėse me oksigjen dhe lėndė ushqyese. Nga kjo gjė zhvillohen njė sėrė sėmundjesh shpesh tė rrezikshme pėr organizmin. Kur kėto enė gjaku bllokohen plotėsisht, duhen mjekuar me metoda tė ndryshme, ndėrhyrje kirurgjikale tepėr tė komplikuara dhe njė nga kėto ėshtė edhe By-pas.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:16 am

6-Sėmundje mendore

(Autism)
Sėmundja mendore ndryshe njihet edhe si zhvillim i ērregullt i trurit. Njerėzit me kėtė lloj sėmundjeje kanė probleme nė komunikim, nuk janė tipa tė shoqėrueshėm apo socialė. Gjithashtu ata mund tė kenė dėshira apo qėllime tė pazakonta gjatė jetės sė tyre, zhvillime tė cilat bėhen edhe mė tė rrezikshme nėse janė tė pėrfshirė nė komunitet. Sipas mjekėsisė janė pesė tipa tė shfaqjes sė ērregullimeve mendore, nė tre prej tė cilave pėrfshihen ērregullimi klasik mendor, kėtu kemi tė bėjmė me sindromin e ashpėrisė. Mė pas kemi sindromin e ērregullsisė, kjo pėr nga natyra e veprimit mė shumė sesa pėr mėnyrėn sesi pėrhapet sėmundja, e cila prek kryesisht fėmijėt dhe shenjat e para tė saj janė mungesa e krijimtarisė dhe bashkėpunimi i keq me bashkėmoshatarėt e tjerė. Dhe sindromi i tretė, njihet si shfaqja e njomė e sėmundjes e cila prek kryesisht vajzat. Nė kėtė rast ato kanė probleme me lėvizjet, mėnyrėn e tė shpjeguarit, nė shumė raste edhe vėshtirėsi nė dėgjim. Sindromi i njomėshtisė krijohet nga mutacioni i gjeneve, tė cilat shkaktojnė gjithashtu edhe shfaqje tė tjera tė sėmundjeve mendore.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:16 am

7-Biopsia

(Biopsy)
Procedura e biopsisė ka tė bėjė me procedurėn e heqjes sė njė pjese tė hollė, (cipė e hollė) nga organizmi i sėmurė dhe qė mė pas dėrgohet nė laborator pėr ekzaminime mikroskopike. Biopsia ka lindur si nevojė pėr tė diagnostikuar shumė sėmundje, veēanėrisht kancerin. Nė shumė raste ky proces shėrben pėr tė pėrcaktuar qartė jo vetėm diagnozėn, por edhe kurėn e trajtimit. Sipas specialistėve ka lloje tė ndryshme biopsie, kjo varet nga lloji i organit qė do tė merret nė shqyrtim.
Biopsia nė lėkurė merret njė pjesė ēfarėdo nga lėkura, e cila duhet tė jetė mjaft e hollė, ajo hiqet nėpėrmjet njė bisturie tė mprehtė e cila ndihmon gjithashtu edhe mosdėmtimin e plotė tė pjesės qė do tė ekzaminohet.
Biopsia-bėrthamė e hollė. Edhe nė kėtė rast pjesa qė merret pėr biopsi ėshtė lėkura e hollė, pėr marrjen e sė cilės nė kėtė rast pėrdoret njė gjilpėrė e hollė. Nėpėrmjet sė cilės lėkura merret nė formė tė rrumbullakėt dhe pikėrisht pėr kėtė quhet biopsia bėrthamė. Kjo lloj biopsie shėrben pėr tė dhėnė informacione shumė tė zgjeruara se nė rastin e parė.
Biopsi e hapur. Nė kėtė rast ajo pjesė e lėkurės qė nevojitet pėr biopsi merret gjatė operacionit kur pacienti ėshtė nė anestezi tė plotė. Ajo u bėhet tė gjitha organeve tė trupit dhe nė disa raste nuk ėshtė nevoja pėr ta dėrguar pjesėn e marrė nė laborator, pasi nė kėtė rast edhe shpjegimi i mjekut qė ka kryer ndėrhyrjen mund tė quhet i saktė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:17 am

8-Bulimia

(BULIMIA)
Bulimia ėshtė patologji qė i pėrket fushės psikiatrike dhe psikologjike. Pasojat qė kanė personat bulimikė janė trupore dhe mendore, madje anoreksikėt pėrfundojnė deri nė vdekje, bulimikėt jo, ose mė saktė, tepėr rrallė. Bulimia ėshtė sėmundje kryesisht e femrave tė cilat duan tė jenė sa mė tė dobėta, nuk shijojnė asnjė gjė nga ato qė hanė dhe fillimisht pėrpiqen tė provokojnė tė vjella tė shpeshta, derisa kjo kthehet nė sėmundje. Shkaqet qė ēojnė nė kėtė sėmundje janė tė rėnda dhe janė tė karakterit socio-psikologjik. Sipas specialistėve, bulimia ėshtė njė simptomė e ērregullimeve socio-psikologjike. Gratė pėrbėjnė rreth 90 pėr qind tė sėmurėve me bulkim nervor. Tek meshkujt kjo lloj sėmundjeje ėshtė shumė pak e pėrhapur. Zakonisht rastet e bulimisė shfaqen tek grupmoshat 15 deri nė 20 vjeē dhe zhvillohen edhe mė tej me kalimin e viteve. Ashtu si nė rastin e anoreksisė, edhe bulimia e dėmton shumė trupin, pasi nė kėtė rast organizimit i humbasin vitaminat, hidratimi, dhėmbėt fillojnė tė nxihen me pas dėmtohen fare derisa bien, kėta njerėz kanė probleme tė shumta gastrointestinale. Njerėzit bulimikė zakonisht janė shumė impulsiv dhe kanė zakone tė pėrditshme qė nuk janė aspak sociale.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:17 am

9. Tumori i Trurit

(Brain Tumor)
Tumori i trurit ėshtė njė sėmundje e rėndė nė sistemin nervor tė njeriut. Sikurse qelizat e pjesėve tjera tė trupit edhe qelizat e trurit mund tė shumohen pa kontroll. Kanceri i trurit paraqet njė shumim tė pakontrolluar tė indit tė trurit si dhe cipave qė rrethojnė trurin. Ato mund tė jenė malinje (femėror), por nuk zhvillojnė metastaza. Nė tė shumtėn e rasteve ata zhvillohen nga indi lidhor nervor (glia dhe astrocite), por shpesh edhe nga cipat e trurit, ose janė metastaza nga tumore tė tjera tė trupit. Tumoret mashkullorė (beninje) e shtyjnė indin pėrreth tyre por nuk rriten brenda nė indin pėrreth dhe nuk zhvillojnė metastaza. Pėrbrenda kafkės mund tė rrisin shtypjen e trurit duke e penguar sistemin e qarkullimit tė likuorit. Pasi qė ato i shtyjnė dhe dėmtojnė strukturat, qė janė tė rėndėsishme pėr jetėn, ėshtė e vėshtirė dhe gabim tė flitet pėr beninjitetin (mirėsinė) e kėtyre tumoreve. Shembull pėr tumor beninj ėshtė meningeomi. Tumoret femėror (malinj) rriten duke e infiltruar indin pėrreth tyre, kjo do tė thotė qė ėshtė e vėshtirė tė gjendet njė kufi i mprehtė ndėrmjet indit normal dhe kancerit. Pas njė operimi tė mundshėm mbesin pėrreth akoma qeliza, tė cilat mė vonė shumohen dhe krijojnė sėrish tumor tė trurit (recidiv). Shembull pėr tumor malinj ėshtė glioblastomi. Nė pėrjashtim tė disa rasteve tė veēanta tumoret e trurit nuk bėjnė asnjėherė metastaza.

Simptomat

Ø Shenja fokale neurologjike varėsish nga lokacioni (si mpirje tė njėanshme tė trupit dhe humbje tė pjesshme tė shikimit),
Ø Epilepsi tė ndryshme dhe
Ø Pasojat e rritjes sė shtypjes sė trurit si: vjellja, tė marruarit e mendve, etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:18 am

10-Kanceri i Gjirit

Kanceri i gjirit ėshtė njė nga kancerėt mė tė shpeshtė tek gratė. Kanceri i gjirit prek pėrgjithėsisht shumė gra, madje nė disa vende, po t’i analizosh nė gjithė jetėn e tyre i pikasim nė 1/10 tė grave. Padyshim duket njė shifėr marramendėse dhe tronditėse. Shumė rrallė ajo zhvillohet tek vajzat e reja, pra tek moshat deri nė 30-35 vjeē, ndėrkohė qė ajo ėshtė e shpeshtė te gratė pas moshės 50-vjeēare. Ja pse nė disa vende perėndimore tė Evropės, depistimi i kancerėve qė nė moshėn e duhur bėhet falas dhe ēdo 1 apo 2 vjet nga moshat 50-75-vjeēare. Depistimi mund t’i shtojė shpresat pėr shėrimin e kancerėve tė kėtij lloji nė 30%, pasi kanceri zbulohet mė herėt, pra pa u bėrė tumori 1 cm, ēka ėshtė mė e lehtė pėr ta shėruar. Por ka disa lloj femrash qė rrezikohen mė shumė se tė tjerat veēanėrisht ato qė nuk kanė pasur fėmijė ose qė kanė lindur fėmijė pas moshės 40 -vjeēare. Po kėshtu dhe ato qė kanė pasur probleme me thithat e gjirit, me menstruacionet qė u vijnė para kohės nė adoleshencė apo qė kanė njė menopauzė tė vonuar. Padyshim edhe ato qė pinė alkool. Njihen gjithashtu edhe format gjenetike tė kancerit tė gjirit, por kjo ndodh rrallė, nė 5-8 % te rasteve. Ndėr shenjat e para tė kancerit tė gjirit mund tė veēojmė ndėr tė tjera njė lloj dhimbjeje qė nė gjuhėn mjekėsore njihet me emrin mastodynia, ose edhe me shfaqjen e njė mase tė ngritur nė njėrin nga gjiret e pacientes. Nė ditėt e sotme nė shumicėn e rasteve, kanceri i gjirit zbulohet nga njė teknikė qė quhet mamografi qė bėn tė mundur zbulimin e njė nodule jo simptomatike, d.m.th qė s’ka zhvilluar akoma symtoma tek pacientja. N.q.s tumori ėshtė prezent mund tė vihet re nė momagramė nė formė nodule nė sqetulla apo edhe mbi klavikul (kocka nė formė tė shkronjės “f” qė lidh sternum dhe skapulen). Ndėr simptoma tė tjera mund tė veēojme inflamacionin e lėkurės nėn tė cilėn ėshtė zhvilluar tumori. Ky lloj tumori njihet me emrin “Kancer inflamator i gjirit” qė do tė thotė qė kanceri i zhvilluar nė kėtė regjion shkakton reaksion inflamator tė lėkurės, gjė qė mund tė ēojė nė dhimbje, ėnjtje, temperaturė dhe skuqje gjatė gjithė gjatėsisė sė regjionit tė inflamuar.

MJEKIMI

1) Ndėrhyrja kirurgjikale, siē janė lumpektomia dhe mastektomia

2) Terapi radioaktive

3) Terapi hormonale

4) Kimioterapi

5) Ushtrimet fizike tė ndryshme

11-Sindromi i Dawnit

(Down Syndrome)
Mongolizmi apo sindromi i Daunit ėshtė gjerėsisht i pėrhapur. Shkaktohet nga prezenca e njė ekstra kromozomi nė ēiftin 21 tė kromozomeve nė secilėn qelizė. Tė gjitha kėto sėmundje gjenetike e zbulojnė njė fakt tė rėndėsishėm: Kodi gjenetik ėshtė aq i ndjeshėm dhe i balancuar, dhe i pėrllogaritur nė mėnyrė aq minutore, sa qė edhe ndryshimet mė tė vogla mund tė kenė pasoja serioze. Njė shkronjė mė shumė apo njė shkronjė mė pak mund tė ēojė deri te njė sėmundje vdekjeprurėse apo deri te efekte gjymtuese pėr tėrė jetėn. Pėr kėtė arsye ėshtė definitivisht e pamundur qė tė mendosh se njė ekuilibėr i tillė sensitiv erdhi nė jetė nga rastėsia dhe u zhvillua nėpėrmes mutacionit, ashtu siē mundohet teoria e evolucionit tė na bėjė tė besojmė. Mjekėt tregojnė se sindroma e dawn-it ndonjėherė zhvillohet mė shpejt tek disa fėmijė sesa tek disa tė tjerė.

Simptomat

Ø Dėgjim me vėshtirės
Ø Probleme me zemrėn
Ø Probleme me sytė
Ø Nivel i ulėt i hormoneve
Ø Probleme tė skeletit
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:18 am

12-Kardimiopatia

Kardiomiopatia ka tė bėjė me ndryshimet qė ndodhin nė muskulin e zemrės, i cili e ndihmon zemrėn qė tė kontraktohet normalisht. Janė tre tipa tė kardiomiopatisė, tė bazuara nė ndryshimet fizike qė i ndodhin muskulit tė zemrės: Dilated cardiomiopathy, Hypertropic cardiomiopathy dhe Restrictive cardiomyopathy. Nė formėn e parė tė kardiomiopatisė, muskuli ėshtė i dėmtuar dhe tėrhiqet dhe lėshohet mė tepėr. Kėshtu zemra zmadhohet dhe humbet aftėsinė e saj pėr tė pompuar gjak nė mėnyrė tė mjaftueshme. Kjo bėn qė zemra tė dobėsohet dhe tė humbasė funksionin e saj, duke shkaktuar vdekjen. Shkak pėr shfaqjen e kėsaj sėmundjeje qė prek arterien koronare ėshtė veēanėrisht konsumimi i alkoolit pėr njė kohė tė gjatė. Tipi i dytė ka tė bėjė me rastin kur muret e muskulit tė zemrės trashen nė mėnyrė jonormale, duke bėrė qė muskuli i zemrės tė mos relaksohet gjatė fazės sė mbushjes me gjak. Nė disa raste tė Kardiomyopatisė hipertrofike, muskuli zgjerohet aq shumė sa mund tė bllokojė pompimin e gjakut jashtė zemrės. Ndėrsa tipi i tretė ka tė bėjė me ngurtėsimin e muskulit, ai bėhet i papėrkulshėm dhe si pasojė zemra nuk mund tė mbushet plotėsisht me gjak.

Simptomat

ØFrymėmarrje e pamjaftueshme
ØLodhje gjatė ecjes
ØVėshtirėsi nė frymėmarrje nė kohėn kur rri shtrirė. Po ashtu edhe gjatė gjumit
ØTė dridhura
ØDhembje nė kraharor
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:19 am

13. Katarakti

(Cataract)
Kristali i syrit ėshtė njė strukturė transparente e cila fokuson imazhet nė retinėn e syrit. Kataraktet janė njolla tė errėta nė kristalin e syrit. Kjo ndodh kur disa proteina qė kalojnė nė kėtė pjesė tė syrit grumbullohen nė mėnyrė jonormale. Me kalimin e kohės kėto grumbullime zmadhohen, marrin formėn e njollave tė errėta dhe ndėrhyjnė nė shikim. Kjo pengon depėrtimin e dritės nė kristalin e syrit. Kataraktet ndryshe quhen “ujėvara gjigante” apo “rrebesh i pamasė”, kjo sipas pėrshkrimeve qė u bėjnė katarakteve personat, tė cilėt humbin shikimin e tyre pėr shkak tė kataraktit. Nė syrin e shėndetshėm kristali i syrit dhe retina janė transparente, ndėrsa nė syrin ku ėshtė shfaqur katarakt, kjo pjesė e syrit ėshtė e mjegullt. Katarakti mjegullon kristalin e syrit, duke zvogėluar apo edhe penguar plotėsisht depėrtimin e dritės, ēka interferon nė shikim. Nė shumė raste kataraktet janė tė lidhura me moshėn. Ato zakonisht shfaqen rreth moshės 40 dhe 50-vjeēare. Por nė disa raste mund tė shfaqet edhe nga shkaqe apo ndikimi i sėmundjeve tė tjera, si diabeti, sifilizi.

Simptomat

ØShikim i turbullt
ØVizion (shikim) i dyfishtė, diplopia
ØNgjyrat i shihni tė zbehta
ØShihni kurorė drite kur shihni objekte tė shndritshme
ØI shihni sendet mė tė shndritshme se zakonisht
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:19 am

14-Celuliti

(Cellulitis)
Celuliti ėshtė njė infeksion i rėndė i lėkurės. Me shfaqjen e celulitit bateria depėrton nga shtresat e jashtme tė lėkurės nė ato mė tė thella, duke krijuar fryrje dhe thellime, qė i japin njė formė jo tė estetike lėkurės. Celuliti ėshtė njė lloj indi dhjamor nė shtresėn e nėnlėkurės qė pėrmban tufa indi lidhor. Ky ind lidhor, qė varion nė trashėsi dhe ėshtė i ndėrthurur me qelizat dhjamore, mbahet nė atė pozicion nga njė rrjet fibrash qė e mbron trupin tonė duke rrethuar muskujt dhe organet. Ai ėshtė i rrethuar nga njė lėng qė pėrveēse e ushqen, pėrbėn dhe njė sistem efektiv pėr eliminimin e mbeturinave. Kur gjithēka funksionon siē duhet, mbeturinat largohen jashtė trupit nga ky sistem, gjė qė rezulton nė kurba tė lėmuara tė trupit; kur yndyrnat, lėngjet dhe toksinat mbeten thellė nė lėkurė (poshtė shtresės epidurale), indi lidhor trashet dhe forcohet duke dhėnė njė efekt fryrės. Me kalimin e moshės, shtresat e lėkurės hollohen, ēka rezulton nė shfaqjen e pamjes sė valėzuar tė celulitit. Ndryshimi i celulitit me dhjamin ėshtė se celuliti, nė dallim nga dhjamosja, ndodhet vetėm nė disa pjesė tė caktuara tė trupit; kofshėt, tė ndenjurat, barku dhe gjoksi. Megjithėse formimi i celulitit varet nga dieta dhe stili i jetesės, pjesa mė e madhe e tij ėshtė e formuar nga toksina dhe yndyrna tė formuara nė trup, qė mund tė prekin gra tė ēfarėdolloj pėrmase, peshe dhe strukture trupore.

Faktorėt

1- Trashėgimia
2- Marrja e pamjaftueshme e ujit
3- Dieta
4- Pirja e duhanit
5- Tensioni dhe stresi
6- Marrja e mjekimit
7- Mungesa e ushqimeve dhe stili sedentar i jetesės.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:19 am

15-Hepatitit kronik

(Chronic Hepatitis)
Hepatititi kronik ėshtė njė pezmatim i mėlēisė. Nė rastet e hepatitit kronik, pezmatimi i mėlēisė vazhdon pėr gjashtė muaj. Kėto inflamime mund tė jenė tė lehta, por nė disa raste ato mund ta shkatėrrojnė mėlēinė. Ato mund tė bėhen shkak edhe pėr cirrozėn nė mėlēi. Viruset qė shkaktojnė hepatit kronik japin edhe format e shfaqjes sė tij, si Hepatit B dhe C, Hepatit D, Hepatit A. Hepatiti C ėshtė infeksion viral i mėlēisė i padallueshėm klinikisht nga hepatiti B, por shkaktohet nga njė virus i vetėm RNA. Lėnda ngjitėse gjendet nė gjakun e pacientit tė infektuar. Ajo pėrhapet kur gjaku i infektuar futet nė kanalet e gjakut tė njė njeriu tjetėr. Hepatiti A ėshtė sėmundje e lehtė, qė kalon nė mė tė shumtėn e rasteve nė mėnyrė inaparente. Shėrohet pa asnjė lloj problemi. Shumė rrallė mund tė shkaktojė komplikacione tek foshnjat dhe fėmijėt. Hepatiti B ėshtė njė sėmundje ngjitėse qė prek mėlēinė. Ai shkaktohet nga nja mikroorganizėm i quajtur virus i hepatitit B, qė transmetohet nėpėrmjet gjakut dhe raporteve seksuale. Nė fakt virusi ėshtė prezent nė gjak dhe nė tė tjera lėngje biologjike, nė mėnyrė tė veēantė nė spermė dhe nė sekrecionet vaginale tė personave tė sėmurė ose mbartės kronikė. Kėta persona edhe nė mungesė tė sėmundjes, pėrmbajnė agjentin infektiv dhe mund t’ua transmetojnė personave tė tjerė.

Simptomat

1- Dhembje barku
2- Ethe
3- Lodhje ose molisje
4- Humbje oreksi
5- Ndjenjėn e vjelljes
6- Zverdhjen dhe urinėn e errėt
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:20 am

16-Diarreja

(Diarrhea)

Sėmundje qė shfaqet me dalje jashtė tė shpeshta e si ujė, heqja e shpeshtė e barkut. Para njė shekulli diarreja ka qenė sėmundja mė e pėrhapur kryesisht tek tė rriturit, kjo pėr shkak tė keq ushqyerit dhe mėnyrės sė jetesės. Diarreja ėshtė sėmundje infektive qė duhet kuruar medoemos. Diarreja shkaktohet nga bakteret, viruset dhe parazitėt. Larja rregullisht e duarve parandalon diarrenė. Afro 2 milionė fėmijė nė botė vdesin ēdo vit nga diarreja. Varfėria, kushtet e kėqija higjienike dhe uji i ndotur i pėrdorur pėr tė pirė shikohen si shkaktarėt kryesorė tė kėsaj sėmundjeje. Por njė studim i ri i kryer nė Pakistan tregon se larja rregullisht e duarve pakėson rastet e vdekjes, madje edhe nė situata tė rėnda. Nė familjet ku larja e duarve kryhej rregullisht, rastet e diarresė u pakėsuan 50 pėr qind. Studimi tregon se simptomat shfaqen si pasojė e pirjes sė ujit tė ndotur, apo keq ushqimit. Me gjithė kėto kushte tė vėshtira, nė vetvete burim sėmundjesh, gjatė studimit u vu re se vetėm si rrjedhim i larjes rregullisht tė duarve, rastet e diarresė u pakėsuan dukshėm.

Simptomat:

1-Jashtėqitje tė shpeshta pėr gjatė gjithė ditės

2-Zverdhje tė lėkurės nė tė gjithė trupin

3-Ethe dhe nė disa raste edhe temperaturė

4-Jashtėqitja nė tė gjitha rastet ėshtė nė trajtėn e ujit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:20 am

17-DIABETI

(Diabetes)

Diabeti ėshtė ērregullimi i metabolizmit qė reflektohet nė paraqitjen e sasisė jonormale tė glukozės nė gjak, si pasojė e rezistencės sė qelizave tė gjakut ndaj insulinės, apo si pasojė e sasisė sė vogėl tė insulinės sė sekretuar nga pankreasi. Janė dy gjendje qė mund tė shkaktohen nga diabeti i sheqerit, hiperglicemia (niveli i lartė i glukozės) dhe hipoglicemia (niveli, i ultė i glukozės). Terapia e ilaēeve mund tė parandalojė pėrparimin e mėtejshėm tė diabetit tek miliona njerėz, tė cilėt kanė njė stad tė lart tė rrezikshmėrisė tė sėmundjes, shumė studime sugjerojnė mėnyrat e duhura pėr ta. Top of Fo….Gati 5 pėr qind e popullsisė sė botės ėshtė e sėmurė me diabet, dhe gati 7 pėr qind janė paradiabetikė. Kjo lloj sėmundje zhvillohet zakonisht nė moshė madhore dhe tek pacientėt, tė cilėt kanė nivel tė lartė tė sheqerit nė gjak, sepse qelizat e tyre janė bėrė rezistente ndaj insulinės, hormoni qė stabilizon ngritjen e sheqerit nė gjak. Nė Evropė, 8.4 pėr qind e moshės madhore tė popullsisė janė diabetikė dhe 60 milionė janė paradiabetikė. Pas njė sėrė studimesh dhe testimesh tė kryera nė pacientė nė mbarė botėn, rezulton se tė sėmurėt me diabet kanė mė shumė mundėsi dhe janė mė tė ekspozuar se njė njeri i shėndetshėm, tė preken nga njė sėmundje e dytė, e cila pėrgjithėsisht ėshtė shumė e kushtueshme pėr t’u kuruar, ku mund tė pėrmenden sėmundjet e ndryshme tė zemrės apo dėmtime tė veshkės.

Simptomat:

- Pacienti ha shumė

- Pi shumė ujė

- Urinon shpesh

- Humbet peshė

- Mund tė ketė kriza tė ketocidozės diabetike
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:21 am

18-Disleksia

(Dyslexia)

Disleksia ėshtė mungesa e aftėsisė pėr tė mėsuar dhe pėr tė folur. Njė person i prekur nga disleksia ka vėshtirėsi nė tė lexuar edhe pse ai mund tė ketė inteligjencėn dhe motivacionin e nevojshėm pėr tė mėsuar dhe pėr tė lexuar. Kėshtu tė sėmurėt me disleksi kanė vėshtirėsi nė tė kuptuarit e fjalėve qė ata lexojnė, ata zakonisht nuk i kuptojnė, tė cilat i dėgjojnė qoftė edhe nga njė person tjetėr. Studimet e deritanishme nuk kanė arritur akoma tė zbulojnė njė shkaktar tė vėrtetė tė disleksisė, por studiuesit mendojnė sė gjatė zhvillimit tė fėmijės mund tė ndikohet nė zona tė procesit tė informimit nė tru. Ata mendojnė sė nė kėtė fushė njė faktor ndikues ėshtė edhe gjenetika. Kjo nuk do tė thotė se faktori gjenetik tė jetė i trashėguar nga brezi i parė, por duhet kėrkuar nė rrėnjėt e familjes. Disleksia nuk shkaktohet nga njė paaftėsi fizike, siē janė problemet e shikimit apo tė dėgjuarit. Personat me disleksi kanė njė nivel mesatar apo mbi mesatar inteligjence. Kjo lidhet me faktin se truri i disa njerėzve ka nevojė pėr njė cak mė tė madh kohor pėr tė marrė, organizuar, kujtuar dhe pėrdorur informacionin e marrė. Nė SHBA, pėrafėrsisht 5 pėr qind deri nė 10 pėr qind e popullsisė sipas gjasave ka probleme tė tipit tė disleksisė. Disleksia nuk ėshtė njė problem qė ka tė bėjė me shikimin. Nuk janė sytė ata qė i shohin gabim fjalėt, por truri ėshtė ai qė ka vėshtirėsi nė pėrpunimin e informacionit vizual. Por duhet treguar kujdes, sepse disleksia nuk duhet tė ngatėrrohet me problemet qė kanė fėmijėt gjatė procesit tė mėsimit tė shkrimit dhe leximit. Disleksia nuk mund tė vihet re para se fėmija tė ketė filluar shkollėn.

Faktorėt

Ø Vėshtirėsi nė kuptimin e fjalėve
Ø Vėshtirėsi nė formimin e fjalėve
Ø Ka vėshtirėsi nė tė kuptuar dhe kujtesė
Ø Formulon me vėshtirėsi mendimet
Ø Edhe pse i lexon nuk i artikulon fjalėt
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:21 am

19. Ekzema

(Eczema)
Ekzema ėshtė pezmatim i lėkurės qė shkakton puērra tė kuqe nė lėkurė, e bėn lėkurėn tė thatė dhe me luspa qė zakonisht shkaktojnė kruajtje tė madhe. Mė tė prekur prej saj janė fėmijėt. Nė lėkurėn e pigmentuar, pezmatimi paraqitet me ngjyrė si mė tė purpurt ose ngjyrė kafe dhe lėkura e vrazhdė mundė tė jetė si njė karakteristikė dominuese. Puērrat mund tė pikojnė dhe lėkura mund tė formojė kore. Ekzema ka tendencė zhvillimi te fėmijėt e moshės pas 2-4 mujore. Te shumė fėmijė ekzema pėrmirėsohet me rritjen e moshės. Edhe pse nuk i dihet shkaktari, zakonisht kėtė ekzemė e lidhin me sėmundjet alergjike (atopike) tė astmės dhe alergjisė “hay fever”. Ekzema atopike (alergjike) paraqitet te foshnjat. Shpesh shfaqet sė pari nė faqe tė cilat nisen tė pezmatohen dhe tė thahen. Lėkura mund tė jetė e skuqur ose nė lėkurėn e pigmentuar paraqiten hije tė purpurta, ngjyrė kafe ose bile edhe tė bardhė. Mund tė zhvillohet nė ballė dhe lėkurė tė kokės. Krahas me rritjen e foshnjės, ekzema ka tendencė zhvillimi nė trup, dhe nė duar nga ana e pėrparme e bėrrylave dhe nė kėmbė prapa gjunjėve. Gjithashtu mund tė paraqitet edhe rreth nyjeve tė dorės dhe tė kėmbės. Nė fėmijėri tė mėvonshme ekzema zakonisht mė rrallė paraqitet nė fytyrė, por puērrat mund tė paraqiten prapa veshėve dhe rreth syve. Ekziston njė shoqėrim mes ekzemės dhe konditave tė tjera alergjike, por nė shumicėn e rasteve nuk ėshtė gjetur ndonjė alergji e dukshme ndaj ēfarėdo substance qė mund ta shkaktojė ekzemėn.

Simptomat:

Ø Kruajtje nė lėkurė

Ø Lėkurė e skuqur

Ø Flluska tė vogla nė lėkurė

Ø Njolla tė mbuluara me shtresa lėkurė

Ø Lėkura ėshtė e thatė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:22 am

20-Emfizema pulmonare

(Emphysema pulmonale)

Emfizema pulmonare ėshtė njė gjendje jo normale, patologjike e mushkėrive, gjatė sė cilės mushkėria me strukturė tė ndryshuar ėshtė insuficiente (e paaftė plotėsisht) pėr tė kryer funksionet e saj biologjike, pra, thithjen e oksigjenit nė gjak dhe eliminimin e produkteve finale tė metabolizmit, pra gazit karbonik dhe gazeve tė tjerė. Dėmtimet e mushkėrisė konsistojnė nė ēarjen, grisjen e fshikėzave alveolare dhe zgjerimin e tyre emfizematik, pra nė vend tė 100 alveolave pėr centimetėr kub do tė kemi 10 alveola mė tė mėdha. Duhet tė kihet parasysh qė shkėmbimi i lėndėve ndodh pikėrisht nė nivelin e ndarėseve, mureve tė alveolave, tė cilat janė mjaft tė pasura me enė shumė tė holla gjaku. Ėshtė pikėrisht grisja e tyre dhe kėputja e kėtyre enėve tė gjakut qė zvogėlon kapacitetin filtrues tė mushkėrisė. Mjekėsia sot ka mjaft medikamente qė ndihmojnė dhe pėrmirėsojnė kėtė gjendje, nė vartėsi tė llojit tė emfizemės, pra shkakut qė e ka shkaktuar atė.

Faktorėt

Ø Mushkėria nuk kryen si duhet funksionin e saj
Ø Dėmtohen alveolat
Ø Vėshtirėsi nė frymėmarrje
Ø Zvogėlohet kapaciteti filtrues i mushkėrisė
Ø Lodhje e pėrgjithshme
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:23 am

21-Infertiliteti femėror

Pėr meshkujt dhe femrat qė kanė kryer marrėdhėnie pa pėrdorur mjete mbrojtėse duhet qė mesatarisht para momentit tė vendosur pėr tė pasur njė fėmijė tė pėrdoren mesatarisht pėr gjashtė muaj kėto masa mbrojtėse. Shumė ēifte kanė mundėsi qė tė krijojnė njė shtatzėni brenda njė viti. Por rreth 15-20 pėr qind e ēifteve mund tė kenė probleme edhe mė gjatė se ky hark kohor. Nėse shtatzėnia vonon pėr njė kohė tė gjatė, atėherė ėshtė e nevojshme qė partnerėt t’i drejtohet mjekut. Mungesa e shtatzėnisė mund tė vijė si pasojė e problemeve shėndetėsore tė mashkullit, femrės, apo qoftė edhe tė dy bashkė. Nė disa raste mund tė mos gjendet shkaktari i vėrtetė i problemit. Por ėshtė normal edhe fakti qė me kalimin e moshės femra ta humbasė pjellorinė e saj. Mundėsia pėr njė shtatzėni zvogėlohet me kalimin e moshės. Ovulimi, procesi i formimit dhe lėshimit tė vezės, me kalimin e moshės bėhet mė i ngadaltė dhe mė pak i efektshėm. Kjo fillon pas moshės 35-40-vjeēare, dhe realizimi i shtatzėnisė shoqėrohet me probleme, tė cilat mund tė reduktohen vetėm nėse trajtohen klinikisht.

Simptomat:

Ø Mosrealizim i shtatzėnisė

Ø Ērregullim i ciklit te femrat

Ø Infeksione tė ndryshme

Ø Probleme shėndetėsore
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:24 am

22-Infertiliteti femėror22-Temperatura

(Temperature)

Afshi i nxehtė dhe shoqėrimi me ethe, ka tė bėjė me rritjen e temperaturės sė trupit mbi kufirin normal. Ethet janė gjendje qė karakterizohen me ngritjen e temperaturės sė trupit, pėr shkak tė zhvendosjes sė qendrės sė termorregullimit nė nivel funksional mė tė lartė se normalisht. Pasojė e kėsaj ėshtė prodhimi i shtuar dhe lirimi i zvogėluar i nxehtėsisė dhe ngritja e temperaturės sė trupit. Kemi tė bėjmė me ērregullimin e fazės kimike dhe asaj fizike tė termorregullimit, me ē’rast rėndom ėshtė mė i shprehur ērregullimi i fazės fizike. Zjarrmia ėshtė kundėrveprimi normal i trupit ndaj njė infeksioni dhe njė fazė e mbrojtjes sė trupit nga sulmet virale dhe bakteriale. Temperatura tepėr e lartė trupore ėshtė simptomė e kėsaj sėmundjeje. Fėmijėt i kap lehtė zjarrmia. Por zjarrmia jo gjithnjė do tė thotė se fėmija ėshtė i sėmurė. Nėse fėmija ėshtė tepėr i gjallė, pėr shembull luan plot gjallėri, temperatura mund tė shkojė deri tek 38,5 gradė pa qenė shenjė e ndonjė sėmundjeje. Normalisht ajo zbret me njė gjysmė grade pas prehjes. Nėse temperatura zbret, atėherė nuk bėhet fjalė pėr zjarrmi.

Faktorėt

Ø Djersitje
Ø Tė dridhura
Ø Dhembje koke
Ø Dhembje muskujsh
Ø Mungesė oreksi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:24 am

23-Gripi
(Flu, Influenza)

Gripi ėshtė njė sėmundje ngjitėse e shkaktuar nga virusi i familjes orthomyxoviridae. Ėshtė njė sėmundje sezonale dhe shkakton dėmin mė tė madh midis tė moshuarve dhe fėmijėve. Si epidemi e gripit, ose grip i rėndė, merret kur 10-20% e popullsisė sė njė regjioni janė tė infektuar. Bartėsit mė aktivė dhe njėherazi kryesorė tė infektimit janė fėmijėt. Shkaktarė tė epidemisė dhe pandemisė janė viruset epidemikė tė grupit A dhe rrallė herė tė grupit B. Kėto viruse janė nė gjendje tė ndėrrojnė gjatė kohės molekulat antigjene tė sipėrfaqes: Hemaglutin (H) dhe Neuraminidase (N) dhe mė kėtė gjatė njė ri-infektimi depėrtojnė sistemin e imunitetit tė njeriut. I sėmuri duhet tė kontaktojė menjėherė shėrbimin mjekėsor, kur pėrveē se ka kollė e ka edhe tė vėshtirė pėr tė marrė frymė. Gjendja e tė ftohurit shkaktohet nga viruset, po ashtu edhe gripi. Viruset qė shkaktojnė gripin pėrhapen nė ajėr nga i sėmuri dhe janė ngjitėse nga personi i sėmurė tek tė tjerėt apo ambienti pėrreth. Simptomat e gripit mund tė shfaqen nė ēdo kohė dhe zakonisht zgjasin nga dy deri nė katėrmbėdhjetė ditė. Trajtimi i gripit kėrkon regjim, pėrkujdesje dhe trajtim mjekėsor, po ashtu edhe vaksinime nė periudha epidemish. Pėr tė ndikuar nė parandalimin e sėmundjeve gripale dhe ftohjes, ėshtė e nevojshme tė lani shpesh dhe plotėsisht duart tuaja dhe fytyrėn pėr tė shmangur viruset. Po ashtu, shmangni dhe kontaktet me persona tė sėmurė.

Faktorėt

- Ethe, Tė dridhura
- Kollė
- Temperaturė e lartė
- Fyti i irrituar
- Dhimbje tė muskujve
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:25 am

24-Artiti Reumatik

(Arthiritis rheumatic)

Sertėsi dhe dhimbje kur njeriu lėviz janė simptomat tipike tė artritit reumatik. Kyēet ėnjten, dhembin dhe nė rastin e njė malcimi tė rėndė bėhen tė nxehta. Mė e zakonshmja ėshtė qė kyēet preken po aq shumė nė tė dyja anėt e trupit. Kjo sėmundje mund tė ndryshojė shumė midis njerėzve tė ndryshėm. Pėrveē se shqetėsime nė kyēe, deje dhe muskuj, njerėzit me artritin reumatik mund tė kenė edhe simptoma tė tjera si gunga reumatoide nė nėnlėkurė. Ato shfaqen nė vende tė tilla nė trup ku ushtrohet shumė shtypje ndaj lėkurės, si pėr shembull tek bėrrylat apo nė gishtėrinj. Mė i rrallė ėshtė malcimi nė pleurė, cipėn e zemrės apo nė sy. Nė rastin e njė malcimi tė pėrhapur njeriu ndjehet i lodhur nė mėnyrė tė dukshme. Shqetėsimet janė herė mė tė forta e herė mė tė dobėta dhe periudhat mė tė mira kėmbejnė me mė tė kėqijat. Simptomat shtohen shpesh kur njeriu stėrmundohet dhe ngarkon kyēet, nė rast infeksionesh, kur ėshtė ftohtė dhe ndonjėherė edhe kur ėshtė nxehtė. Gratė preken nė mė tepėr se dyfishin e rasteve sesa burrat. Artriti reumatik mund tė shfaqet nė tė gjitha moshat, por mosha mesatare tek ata qė sėmuren ėshtė 55 vjeē. Kjo sėmundje gjendet nė tė gjithė botėn dhe ėshtė pothuajse njėlloj e zakonshme nė tė gjitha anėt e botės. Studiuesit nuk kanė arritur akoma tė sqarojnė shkaqet qė ēojnė nė artritin reumatik. Me sa duket ka shumė faktorė qė marrin pjesė. Ėshtė konstatuar se ka disa prirje tė trashėgueshme qė pėrbėjnė njė rrezik mė tė madh pėr t’u kapur nga artriti reumatik.

kurimi

1-Bėni dy herė nė javė ushtime gjimnastikore tė lehta
2-Merrni here pas herė, (njė herė nė dy ose tre muaj) tableta multivitaminė
3-Jetoni nė ambiente qė nuk janė tė ftohta
4-Bėni, plazh ēdo vit, dhe e rėndėsishme ėshtė qė tė shtriheni nė rėrėn e mėngjesit dhe mbazdites
5-Pini sa mė shumė ēarja me bimė jeshile
6-Pėrdorni ujė mineral
7-hani sa mė shumė fruta mė vitaminė C dhe A
8- Sa herė qė ndjeheni tė lodhur pėrdorni paracetamol, ose medikamentė tė tjera pėr pėrmbajtje paracetamoli
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
naqeta
Anėtar
Anėtar
avatar

Male
Numri i postimeve : 439
Age : 89
Vendi : pp
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   Mon Mar 31, 2008 8:25 am

25-Dhimbja e stomakut

(Stomach ache)

Njė zgjerim ose varg zgjerimesh nė pjesėn pararendėse tė kanalit ushqyes, nė tė cilin bluhet ushqimi. Sipas ekspertėve kjo ėshtė pamja qė ka stomaku gjatė keqfunksionimit tė tij. Ēdo 24 orė krijohen gjashtė deri shtatė litra lėngje nė kanalin midis stomakut dhe zorrės nga gjėndrat e pėshtymės, stomaku, pankreasi, tėmthi dhe zorra e hollė. Megjithėse njerėzit mė tė shėndoshė priren tė kenė oreks mė tė madh, madhėsia e stomakut (dhe jo madhėsia e trupit) duket se ndikon ndjenjėn e ngopjes gjatė dhe pas ngrėnies. Efektet stimulatore tė nikotinės sjellin mbiprodhim tė acidit tė stomakut, duke kultivuar kėshtu njė terren pėr ulcera peptike. Inflamacioni i stomakut - gastriti - dhe ulcerat peptike janė mė tė pėrhapura nė alkoolikėt. Alkooli i marrė me aspirinėn ose analgjezikė tė ngjashėm rrit rrezikun pėr gjakrrjedhje nga stomaku, veēanėrisht nė njerėzit me ulcera tė stomakut.

Cfarė ėshtė ulēera nė stomak

Ulcera ėshtė njė lloj plage e lokalizuar nė stomak (ulcera gastrike) ose nė duoden (fillimi i zorrės sė trashė). Kėto dy lloj ulcerash karakterizohen nga prekja e faqes sė stomakut dhe tė duodenit. Kjo “gropė” fillestare, mė pas zgjerohet nga inflamacioni i cili shpesh ėshtė i dhimbshėm. Nė formėn klasike (30% e rasteve) pikasim njė dhimbje qė i ngjan djegjes nė bark, e cila e rrezaton kėtė dhimbje edhe anash apo nė kurriz. Dhimbja ka ritmin e vakteve tė ngrėnies dhe shfaqet njė ēerek ore pas ngrenies. Pra, pacienti vuan pas ēdo ngrenie dhe dhimbja zgjat 2-3 javė dhe mė pas zhduket pas disa javėsh apo muajsh
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Shpjegime pėr 30 sėmundje nga specialistėt.
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 2Shko tek faqja : 1, 2  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shėndeti-
Kėrce tek: