Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share
 

 Ekspresiviteti i natyrshėm i tipareve stinore nė dimensionin

Shko poshtė 
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 11556
Age : 59
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

Ekspresiviteti i natyrshėm i tipareve stinore nė dimensionin Empty
MesazhTitulli: Ekspresiviteti i natyrshėm i tipareve stinore nė dimensionin   Ekspresiviteti i natyrshėm i tipareve stinore nė dimensionin EmptyWed May 29, 2019 7:35 pm

Ekspresiviteti i natyrshėm i tipareve stinore nė dimensionin pikėvėshtrues tė botės sė autores Vjollca Aliaj nė vėllimin poetik “ Qendisje me fije dielli “

nga Majlinda (Aleksandra) Shabani (I.W.A)

Libri “ Qendisje me fije dielli “ i autores Vjollca Aliaj ėshtė njė libėr, i cili ėshtė konceptuar natyrshėm, nė tre “kapituj” tė pėrbėrė nga fonema tingullore poetike. Kėta “kapituj”, poetikisht esencialė, simbolizojnė brendėsisht thellėsive tė tyre: tinguj, kohė, dėshira, ėndrra, ndjenja, pėrjetime, emocione, kujtime, kohėzime duke bėrė tė mundur, qė libri nė tėrėsinė pėrmbajtėsore t’i pėrngjasojė njė melodie, e cila ndjehet nė tė gjitha kohėt e saj dhe kap ēdo frekuencė jetėsore, nė rrugėtimin qė e pėrshkon deri te lexuesi dhe jo vetėm. Bindshmėrisht, ekziston njė lidhje simbiotike ndėrmjet botėve tė shpalosura, gjendjes sė vet autores dhe natyrės, trajtave, formave tė saj tė konceptuara frymore dhe kurmore, gjendjeve tė natyrės, tė kohės, tė jetėsores. Autorja ka veti ta vendosė vetveten nė epiqendėr tė stinėve tė saj, tė cilat marrin ngjyrime tė shumėllojshme dhe natyrisht tė ndryshueshme, por pa krijuar vijėzim konstant nė ruajtjen e strukturės kompozicionale prej fillimit deri nė fund tė kėtij vėllimi poetik. Stinėt e ngjyrosura nga vetė autorja karakterizohen nga konotacione shpirtėrore me lule shumėngjyrėshe veshur me dashuri, ndjenja, ėndrra, kujtime, nostalgji….

Kėtė vėllim poetik, e karakterizojnė disa tipare tė veēanta nė strukturėn kompozicionale:
1. Shtrirja e paralelizmit poetik, si tipar i veēantė, i cili vishet me nota pėrshkruese, dekorative duke krijuar njė qėndrim natyrshmėrie, pėr njė kompozicion natyral, qė e karakterizon kryesisht dhe nė pėrgjithėsi kėtė vėllim poetik tė letėrsisė sė sotme bashkėkohore tė autores Vjollca Aliaj.
Nė “kapitujt” shprehės, tė cilėt mbartin shumė gjendje tė pikturuara, sipas dėshirave nga vetė autorja, qė ėshtė vizatuese e detajit mė tė imėt, mė tė vogėl, mė tė dukshėm dhe tė padukshėm, mė tė thellė jetėsor, padyshim nė vullnetin e shpirtit tė saj tė lirė.

Duket sikur nė kapitullin e parė “ Ėndėrr nė ndjenjė petale “, nė ēdo ėndėrr tė brendisė, nė ēdo ėndėrr tė imagjinuar, ēelin lulet, ēelin dėshirat, ēelin shpresat, ēelin kujtimet, ēelin nostalgjitė, nė lulėzimin e pėrmbushjes sė ciklit tė saj tė plotė pėr tė marrė formėn e dėshiruar nė tė gjitha kohėsitė.

2. Universi i ndjenjave natyrale
Ēdo ndjenjė shkrihet mė sė miri me kujtimet, ėndrrat, dėshirat, imazhet e kohės sė largėt, e gjithė jeta e autores rrjedh, sikur uji i detit dhe i oqeanit, qė nuk rrjedh njėsoj pėr ēdo ditė…
Ėshtė e qartė nė kompozicionin ndėrthurės tė kėtij vėllimi poetik, i konceptuar nė tre stade zhvilluese, esenciale, ku substrati dhe esenca e fjalės artistike merr jetė dhe frymon magjikshėm nėpėr dejet e vargėzimeve qė oksigjenohen prej botėsisė shpirtėrore tė vetė autores…

Nė kapitullin e parė poezitė pėrshkohen nga natyraliteti stinor, gjendje, tė cilat kanė pėrjetime tė ndryshme nė vetvete, duke krijuar kėsisoj ēelje stinore nė kohėn pa kohėsi dhe brendėsisht stinėve tė jetės dhe tė qenies frymėmarrėse tė vetė autores.

3.Frymėmarrja nė ēelje poetike
Pėr vetė autoren, poezia simbolizon frymėmarrjen, tė ekzistuarit, tė qenurit e kudogjendur, e kudorrethuar nga planeti i saj i dėshirave, kujtimeve, ėndrrave, pėrjetimeve, emocioneve, si dhe ndjesitė mė tė ndriēueshme.
Autorja e strukturon prezencėn e saj gjithkund, duke e vendosur veten nė epiqendėr tė thellėsive tė tė ekzistuarit tė qenies sė saj dhe tė ēdo qenieje tjetėr, duke i dhėnė frymėn e munguar ēdo kohe, ēdo gjendjeje, e cila zbukurohet, ndėrsa ēelin burbuqet nė qiejt e jetės, sythet lulohen dhe e gjitha panorama jetėsore jetėzohet pėrmes vargėzimit…

4. Tipari i kėngėrimit poetik nė sensibilitetin femėror
Vėllimi poetik i autores karakterizohet edhe nga tipari i sensibilitetit femėror, ndjeshmėria, prekja e fenomenit, evidentimi dhe nxjerrja nė pah e tij, shpėrndarja nė mėnyrė artistike brendėsisht vargėzimit duke dhėnė mesazh, i cili mbetet jehonė qė dėgjohet dhe troket brendėsisht edhe vetė lexuesit dhe jo vetėm…

Poezia ėshtė kėngė gruaje, simfoni, ndjeshmėri, fluiditet ndjesish, lėvizshmėri jetėsore, vetė poezia ėshtė njė stinė jetėsore mė vete, kėngėrim i denjė dashurie, dedikim dhe pėrkushtim pėr nėnėn, pėr babanė, pėr dashurinė, pėr familjen, pėr tokėn, pėr qytetin, pėr kultura dhe popuj, prekje e fenomenit tė emigracionit, por edhe atdhedashurisė, i pėrcjelljes sė ndjenjės njerėzore, artistike, shpirtėrore pėrmes poezisė…
Poezia ėshtė njė gjendje e veshur me nota shpirtėrore dhe njerėzore me art tė gdhendur…Autorja vizaton ndjenja tė ndritura mbi diell... Ajo e ka aftėsinė tė krijojė njė diell, tė cilin do ta mbajė me vete gjithmonė dhe tė shpėrndajė rrezet e tij kudo, ku qenia e saj koncepton dhe emeton prezencė nė tė gjitha kohėt nė tė djeshmen, tė tashmen dhe tė ardhmen...

Nė kapitullin e dytė: “ Dėshirė tė mbaj diellin nė duar“, krijimi i njė kornize shtrirė nė njė dėshirė platonike, autorja pikturon vargėzimin dedikuar jetės dhe ky kapitull karakterizohet nga tipare, tė cilat kanė nė fokus ngjarje jetėsore, revoltė mėngjesore pėr padrejtėsi, paradokse, absurditete, pothuajse autorja ka kaluar nga njė stad nė njė stad tjetėr, duke ndėrtuar kėsisoj njė qėndrim artistik, i cili e rrethon dhe e afron mė shumė rreth vetes, duke krijuar hapėsirat dhe mundėsitė pėr tė njohur botėn e saj, pėr ta prekur atė, nė ēdo vijė ėndrrash apo pikėtakim ėndėrror….

I gjithė vėllimi poetik i autores kaplohet nga njė natyrė ekspresive e gjallėsishme dhe vitale tė evidentojė lirinė e shpirtit tė autores nė tė gjitha shqisat frymėmarrėse, kurmore, dejet frymuese, ku gėlojnė shpėrthime ndjesish, tė cilat ngjyrosen me magjinė e vargut.

Nė kapitullin e tretė: “ Fluturime tė pafajshme “ ekziston dhe mund tė soditen bukurisht nė fonema tė tingullta vargėzuese : liria, zgjimi, rilindja, dėshira pėr t’u kthyer pas nė retrospektivė, aty ku ēelin ėndrrat fėminore, ku pushtohesh nga malli, dashuria, e cila ėshtė prezente nė kėtė vėllim, e cila pikturohet dhe konturohet e ravijėzohet me pėrkujdesje duke e konturuar e qėndisur ndjenja ylberiane brendėsisht dejeve tė saj…

Nė kėtė vėllim poetik ka njė karakteristikė tė veēantė sepse vargu merr ngjyrime tė motiveve jugore, duke shprehur shprehur vlerėsimin, dashurinė dhe stimėn edhe pėr qytete jugore, pėr kulturėn dhe virtytshmėrinė e kėtyre qyteteve.
Autorja e mbron me fanatizėm dhe dinjitet artistik qenien, frymėn, tė ekzistuarin, ekzistencėn, jetėn, sepse ajo e dashuron atė nė kohėn pa kohėsi, nė ēdo qelizė, nė ēdo situatė, nė ēdo ngjarje, nė ēdo meditim - kundrues, nė ēdo kėndvėshtrim syri dhe shpirti.

5. Tipari i kombinimit ndėrmjet poezisė imagjinare, nė tė cilėn mund tė ndėrthurren botė tė ndryshme me njėra tjetrėn sa vizuale dhe imagjinare, sa meditative, sa kundruese, duke e thelluar kėsisoj stilin nė klasik, herė postmodern, herė filozofikoshoqėror, herė meditativo filozofik.

Nė kapitullin “ Fluturime tė pafajshme “ duket sikur ka njė shikim pas nė kohė, por me prirjen pėr tė ecur nė rrugėtimin e nisur, shikim qė dėshiron tė mbetet gjithmonė prezent nė jetėn dhe nė botėn artistike tė vetė autores Vjollca Aliaj, sepse pikėrisht kjo ėshtė dėshira e saj, por gjithnjė duke e vijuar rrugėtimin e lumtur, qė i ka vjedhur kohės nostalgji apo grimca kujtimesh tė bukura dhe tė ndritshme.

Prezenca dhe kompozicioni artistik ėshtė i realizuar dhe i konceptuar duke qėndruar bukur dhe nė rendin e tyre tė gjithė faktorėt artistikė qė e kanė ngritur kėtė vėllim kėshtjellė poetike. Nė tė gjithė vėllimin poetik ekziston njė karakteristikė e veēantė, qė e karakterizon kryesisht paralelizmin frymėmarrės, nė tė cilėn vendosen pėrballė stinė dhe jetė, botė dhe kohė, kujtime dhe dėshira, tė cilat vishen me finesė artistike dhe e elegantojnė vargun, duke bėrė tė fluturojė edhe nė botė tė tjera. Karakteristikė tjetėr ėshtė prezenca e neologjizmave, fjalėve pėrbėrėse tė reja, tė cilat e pasurojnė vargėzimin e autores dhe i japin nur poetik.
Stinėt qė ēelin nė botėn e autores karakterizohen nga ngjyrime, sikurse mbrėmjet, ditėt ardhėse dhe ikėse ngjyrosėn me art, kujtimet ngjyrosen, ndjenjat ngjyrosen, pėrjetimet ngjyrosen, dėshirat ngjyrosen sė bashku me zgjimin e jetės nė ēdo stinė, sė bashku me shikimet e natyrės. Poezia i ngjason njė buzėqeshjeje qė ngjyroset nga dėshira tė brendėsisė shpirtėrore, andaj ēdo poezi mund tė lexohet si pikturė e pikturuar me ekspresivitetin e ngjyrave, ku natyrisht do tė dėshirosh tė ndalosh me kėnaqėsi dhe tė prekėsh kumbim mesazhi dhe ēelje stinore nė kopshtet e poezisė sė autores Vjollca Aliaj.


I uroj autores Vjollca Aliaj pėrzemėrsisht suksese nė kėtė ēelje poetike ngjyrosur me shumė ngjyra ylberiane, frymime jetėsore dhe ndjesi tė njė bote femėrore tė bukur. Dielli ėshtė qendisur me fijet mė tė ndritshme tė qenies njerėzore nė gjininė femėr. Dielli ka marrė formė, jetė, trajtė duke u pikturuar kėsisoj si dielli i jetės qė lind nė poezi dhe rrezaton edhe pėrtej poezisė…


Urime dhe suksese!


Maj 2019

(E botuar)
Copyright
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
 
Ekspresiviteti i natyrshėm i tipareve stinore nė dimensionin
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: