Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share
 

 Disa fletushka te fondit te perbashket shqiptar

Shko poshtė 
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 11555
Age : 59
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

Disa fletushka te fondit te perbashket shqiptar  Empty
MesazhTitulli: Disa fletushka te fondit te perbashket shqiptar    Disa fletushka te fondit te perbashket shqiptar  EmptyTue Mar 12, 2019 3:12 am

Shkruan:
Pr. Bexhet Asani
Nga diaspora
Shkruar pėr nder tė festės sė 7 Marsit ditėssė mėsuesit

DISA FLETUSHKA TĖ FONDIT TĖ PĖRBASHKĖT SHQIPTAR TĖ NJU XHERZIT

Gjatė viteve tetėdhjetė tė shekullit njėzetė, Fondi i Pėrbashkėt Shqiptar nė Nju Xherzi botoi tri fletushta pėr nevojat e Organizatės. Nga tė tria fletushkat dy prej tyre ishin jetėshkurtra fletushka “Drini i Zi”, pati jetė tė shkurtėr, doli vetėm njė numėr, kurse fletushka pėr raporte financiare tremujore “Buletini” doli disa numra. Fletushka mė jetėgjatė ėshtė padyshim fletushka “Tribuna” tė cilėn e ka pagėzuar mėsuesi veteran Gani Alimi, kryeredaktor i sė cilės ishte nė disa numra tė saj. Fletushka “Tribuna (Organ i KP tė FPSH – Fletushkė e pėrkohshme informative), doli gjithsej 17 numra pėr pesė vjet vjet. Numri i fundit ka dalėnė gusht tė vitit 1988. Autorit tė ktij studimi rastėsisht i ranė nė duar disa numra nga kėto revista, gjatė njė vizite qė i bėri themeluesit tė Fondit tė pėrbashkėt shqiptar Nazmi Demishaut nė shtėpinė e tij nė Linkoln Park tė Nju Xherzit. Ai me dėshirėn mė tė madhe mė lejoi qė tė “gėrmoja” nė bibliotekėzėn e tij. Tė dy u gėzuam si fėmijė kur i gjetėm kėto fletushka, tė cilat i kishte zėnė pothuaj pluhuri i harresės.
Gjatė kėrkimit nėpėr libra gjeta edhe dy fletushka tjera tė cilat i ka pėrgatitur Gani Alimi, anėtar dhe mėsues, “Dy dekada tė Organizatės Fondi i pėrbashkėt shqiptar (Njė analizė)”,kjo fletushkė nuk e ka vitin e botimit por duke u bazuar nė titull atėherė mėsuesi veteran Gani Alimi duhet ta ketė shkruar nė vitin 1997, por fletushka sheh dritėn e botimit nė vitin 2000, nė 23 vjetorin e Fondit tė pėrbashkėt shqiptar, dhe fletushka tė cilėn e ka titulluar “Xixat e pesėvjeēarit tė dytė tė veprimtarisė sė FPSH 1982-1987, Njė analizė”, botuar nė gusht tė vitit 1987. Kėtė fletushkė me 37 faqe e boton me rastin e dhjetėvjetorit tė themelimit tė Fondit tė pėrbashkėt shqiptar mė 1987.Nė kėto dy fletushka edhe pse fund e krye shkruhet pėr historikun e Fondit tė pėrbashkėt shqiptar, nga veterani i arsimit shqiptar Gani Alimi, nuk janė botime nė kuadėr tė Fondit tė pėrbashkėt shqiptar por janė botime private tė autorit.
Mėsuesi i popullit Gani Alimi, me njė mjeshtėri tė rrallė shkruan aktivitetet dhe peripecitė e Fondit tė pėrbashkėt shqiptar, si dėshmitar i kohės dhe si njohės i mirė i rrethanave nė tė cilat zhvillonte aktivitetet kombėtare Fondi i pėrbashkėt shqiptar, i cili vepronte nė Paterson tė Nju Xherzit. Ai vė nė dukje edhe ndėrhyrjet e disa agjentėve tė UDB-sė jugosllave, nga Konsullata e Jugosllavisė nė Nju Jork dhe disa bashkėpunėtorė tė tyre shqiptarė, tė cilėt i kanė shėrbyer regjimit jugosllav me devotshmėri (ndonjė e pėrmend edhe me emėr e mbiemėr), nė punėn dhe aktivitetin e Fondit tė pėrbashkėt shqiptar, deri nė shpėrbėrje tė saj. Falė qėndrimit stoik tė disa atdhetarėve tė flaktė nuk ia kanė arritur qėllimit.
Fondi i pėrbashkėt shqiptar sot Qendra kulturore shqiptare, kėtė vit 2019, i mbush 42 vjet qė nga themelimi i saj mė 14 dhjetor tė vitit 1977. Pse i shkroi kėto dy fletushka Gani Alimi? Pėrgjigjen e jep vetė Gani Alimi te faqja e parė e fletushkės “Dy dekada tė Organizatės Fondi i pėrbashkėt shqiptar”, i cili midis tjerash shkruan: “Arsyeja, e cila mė shtyu tė shkruaj pėr Organizatėn tonė, ka qenė, qė si njė ndėr anėtarėt mė tė vjetėr tė kėsaj Organizate dhe si mėsues i parė i Shkollės shqipe, tė cilėn e hapi Organizata Fondi i pėrbashkėt shqiptar nė Paterson NJ (Nju Xherzi), nė vitin 1982, si sekretar i kėsaj Organizate nė periudhėn e ringjalljes sė saj 1981-1985. Kėtė e bėj pėr hir tė veprave qė ka bėrė FPSH, gjatė dy dekadave tė fundit me aktivitetin e saj. Nga ana tjetėr, kėtė e bėj qė tė dihet e vėrteta mbi veprimtarinė njėzetė e tre vjeēare tė Organizatės tonė, qė shumė bashkatdhetarė kanė derdh djersė dhe para pėr ndėrtimin dhe pėrparimin e kėsaj Organizate”. Njė mendim fisnik dhe i guximshėm i Mėsuesit tė popullit Gani Alimi.Nė 47 faqe, nė dy fletushkat, njėra me 37 dhe tjetra me 10 faqe, e Gani Halimit e gjen historikun e shkurtėr njėzetėvjeēar tė Fondit tė pėrbashkėt shqiptar.
Rrugėn e Gani Halimit do ta ndjekė themeluesi i Fondit tė pėrbashkėt shqiptar Nazmi Demishau, i cili do tė shkruaj pėr historinė e Fondit tė pėrbashkėt shqiptar, nė librin e tij prej 538 faqesh “Midis dy zjarresh” Shtėpia botuese “Liria” Tiranė, 2003 tre vjet mė vonė, pas botimit tė fletushkės sė Gani Alimit “Dy dekada tė Organizatės Fondi i pėrbashkėt shqiptar” 2000 (Njė analizė).
Pasi erdha tė jetoja pėrfundimisht nė Nju Xherzi, nė qershor tė vitit 2015, i propozova kryetarit dhe kryesisė sė Qendrės kulturore shqiptare tė Riverdelit, qė ta pėrgatitja njė Monografi pėr kėtė Qendėr, sepse e njihja relativisht mirė aktivitetin e ish Fondit tė pėrbashkėt shqiptar dhe pasuesin e tij Qendrėn kulturore shqiptare, ata jo vetėm qė bėheshin indiferentė, herė pas here bėheshin edhe tė shurdhėr dhe mospėrfillės! Nė insistimin tim se Qendra ka njė arkiv tė pasur! Njėri prej tyre m’ u pėrgjigj: - Asgjė s’ kemi! E heshta kėtė punė. Mendova se mbase janė tė pa arsimuar sa duhet dhe nuk ia dinė rėndėsinė dhe vlerėn “Monografisė” e cila do tė pėrfshnte tėrė historinė e Qendrės kulturore shqiptare. Tani pas katėr vjetėsh, kur unė po studioj disa fletushka tė Fondit tė pėrbashkėt shqiptar erdha nė pėrfundim se ata tė kryesisė e kishin njohur shumė mė mirė, Fondin e pėrbashkėt shqiptar sot Qendrėn kulturore shqiptare, sesa unė!
Megjithatė unė do tė merrem kėsaj radhe me faqen e ndritur tė historisė sė Fondit tė pėrbashkėt shqiptar.“Tribuna” numėr 13 me 13 faqe, Fletushkė e pėrkohshme informative, me redaktor Gani Alimin, del nga shtypi nė korrik tė vitit 1986; Tirazhi 300 copė. Nė kopertinė tė “Tribunės” shkruan: “Ruajtja e gjuhės dhe traditave kombėtare, ėshtė detyrė nderi dhe pėrgjegjėsi morale pėr ēdo shqiptar me moral dhe ndėrgjegje tė ngritur”, pėr kohėn ka qenė njė guxim i madh, sepse shqiptarėt e ish Jugosllavisė ndiqeshin kėmba – kėmbės, burgoseshin dhe vriteshin, nacionalistėt, irredentistėt dhe separatistėt shqiptarė, sa nė trevat e tyre po aq nė diasporė.
Nė faqen e parė dhe tė dytė shkruan pėr mbylljen e vitit shkollor 1985-1986, mbyllja e vitit tė ri shėnohet me njė mbrėmje gazmore. Me kėtė rast fjalėn kryesore e ka pasur mėsuesja Gjylasfie Ferati, e cila e entuziazmuar nga sukseset e arritura vėshtirėsitė gjatė vitit shkollor, midis tjerash shkruan: “ Kėtij procesi mėsimor, kėtė vit iu bashkua edhe mėsuesja veterane zonja Jeta Hajdari qė mė dha krahė e vullnet. Ky kontribut tė cilin ajo ia fali kėsaj shoqėrie znj. Hajdari meriton njė admirim. Kjo ėshtė njė punė vullnetare me vetėdije tė shėndoshė e qė duhet tė shėrbejė si shembull pėr tė gjithė mėsuesit veteranė.”
Fjalimi i mėsueses Jeta Hajdarit qė ėshtė aktual edhe sot e do tė jetė edhe pėr mote, na kujton Mėsueset e popullit Sevasti dhe Parashqevi Qiriazit me rastin e hapjes sė shkollės sė parė shqipe pėr ēupa nė Korēė: “Ne e dimė fort mirė se jetojmė nė njė vend, ku as gjuha, as traditat nuk i kemi tė njėjta me popullin vendės (amerikan). Kėto rrethana kushtėzojnė qė brezi i ri tė shkrihet nė turmėn e madhe tė kėtij populli dhe tė asimilohet, ashtu si lumi qė derdhet nė detin e pafund.” E thėnė bukur nga mėsuesja Jeta Hajdari e cila ka parė rrezikun nga asimilimi nė sy. Njė parandjenjė e tmerrshme! Pėr tė vazhduar mė tej:“Gjuha e mbanė gjallė kombin. Kombi pa gjuhėn e vet zhduket. Pra, a nuk ėshtė mėkat qė njė komb tė lashtė si ky i yni ta lėm tė shkrihet nė kombet e tjerė? Jo. Kėtė askush s’ e do...!” (Tribuna nr. 13, f. 1-2 1986).
Ndėrkohė Fondit tė pėrbashkėt shqiptar i kanė ardhur letra pėrshėndetėse nga tė huajt dhe nga shqiptarėt. Nga letrat e shumtė qė i kanė ardhur ata kanė zgjedhur pėr fletushkėn “Tribuna” njė letėr tė ēiftit dhe intelektualėve amerikanė Rojas. Zonja Rojas ėshtė profesoreshė e arteve figurative. Kronisti (Gani Alimi) njė kujdes tė veēantė tregon pėr grupin folklorik tė Fondit tė pėrbashkėt shqiptar me rastin e kremtimit tė njėqind vjetorit tė “Pėrmendores sė lirisė” nė Nju Jork. Nėatė pėrvjetor kanė qenė tė pranishėm kryetari i atėhershėm i Francės Fransua Miteran dhe kryetari i SHB tė Amerikės Ronald Regan i cili ka ndezur dritat e Statujės sė lirisė. Ndėrsa themeluesi i Fondit tė pėrbashkėt shqiptar Nazmi Demishau ka njė shkrim me rastin e njė vjetorit tė blerjes sė godinės sė Fondit tė pėrbashkėt shqiptar i cili shkroi: “...ideja dhe aksioni pėr blerjen e Shtėpisė sė kulturės nuk zbriti nga qielli por ajo lindi, ja kėtu, nė mesin tonė...”
“Tribuna” nr. 16. Nėntor - 1987, ka 8 faqe. Redaktore pėrgjegjėse e saj ėshtė mėsuesja Jeta Hajdari ndėrsa korrektor Nazmi Demishai. Nė Editorial vihen nė pah tė metat e disa anėtarėve tė cilėt edhe nuk japin kontributin e duhur dhe jo vetėm qė kanė qėndrim oportun ndaj Fondit tė pėrbashkėt por ata “shkaktojnė urrejtje, sa qė disa janė shndėrruaredhe nė sabotime e shantazhe”. Siē shihet edhe nga fjala Editorialee kėsaj “Tribune” rruga e Fondit tė pėrbashkėt shqiptar nuk ka qenė e shtruar me lule. Njė rrugė plot me vėshtirėsi e sakrifica e kėrcėnime deri nė mbyllje tė Fondit tė pėrbashkėt shqiptar.Shkrimet e “Tribunės” si Editorial, Pavarėsia 1912, Nė afėrsi tė Bostonit dhe Zgjedhjet e reja nuk kanė autor qė lė tė kuptosh se ato duhet tė jenė shkrime tė Jeta Hajdarit dhe tė Nazmi Demishaut. Dhjetori i 1987 ėshtė kohė e zgjedhjeve tė Fondit tė pėrbashkėt shqiptar, prandaj, ju bėhet thirrje anėtarėve dhe tė tjerėve: “ Pėr tė vazhduarme sukses veprimtarinė e organizatės tonė, ėshtė e nevojshme dhe demokratike qė kuadrot e aktivit tė zėvendėsohen me aktivistė tė rinj energjik, kėshtu qė u jepet mundėsi tė shumtėve, tė japin kontributin e tyre humanitar e patriotik. Ėshtė koha t’ i flakim mospajtimet, kundėrshtimet tendencioze, egoizmin etj., dhe jo vetėm kėto, por tė lėm mėnjanė inatin qė ėshtė, jo vetėm dėm i vetvetes por edhe i mbarė shoqėrisė..”
Fletushka e “Tribunės” me nr. 17 e cila ka dalė nga botimi aty nga fundi i gushtit 1988, duhet tė jetė fundi i botimit tė kėsaj fletushke. Arsyet se pse nuk u botua mėtej “Tribuna” mbase i di themeluesi i Fondit tė pėrbashkėt shqiptar Nazmi Demishau dhe anėtarėt e kryesisė sė asaj periudhe! Redaktor pėrgjegjės i “Tribunės” nr. 17 ėshtė Nazmi Demishai, korrektorė Jeta Hajdari dhe Suria Qira, ndėrsa kopertinėn e ka idejuar piktori Zikri Meta. “Tribuna” nr. 17 i ka 21 faqe. Nė kėt numėr shquhen Editoriali i mėsueses Jeta Hajdari dhe reportazhi “Koncert nė Ustėr Masaēusets” i Suria Qirės. Faqet tjera tė “Tribunės” janė mbushur me letra pėrshėndetėse pėr punėn e Fondit tė pėrbashkėt shqiptar dhe disa reklama tė kompanive me pronarė shqiptarė. Dhe nė fund poezia e Jeta Hajdarit “Tė mblidhemi tė gjithė tok”. Njė vjershė nė tė cilėn autorja shpreh njė ndjenjė gėzimi e hareje, se pėr mėsimin e gjuhės shqipe tanikanė ku tė mblidhen nxėnės e mėsues bashkė, te godina e re qė Fondi e ka blerė pėr ta.
Nė reportazhin e tij me titull “Koncert nė Ustėr” Suria Qira falėnderon: “Kėshillin e pėrgjithshėm tė Fondit tė pėrbashkėt shqiptar, Komisionin pėr aktivitete tė lira me nė krye Ruzhdi Lumanin dhe grupin muzikor, tė cilėt bėnė tė mundur shfaqjen e disa koncerteve nė Nju Jork , Kenerikė dhe Ustėr (Worcester, Mass)... Iu afruam qytetit Ustėr. Tė gjithve zemrat na rrihnin nga gėzimi. - Ja kisha! - tha dikush pa pritur shpėrtheu njė brohoritje Yeeeeeeee.... qė pėrcillej me duartrokitje.
U gjindėm nė oborrin e kishės shqiptaro-amerikane “St. Mary’ s Orthodox Church”. Fėmijėt u rreshtuan sipas lartėsisė dhe me hapa tė lehta u nisėn derejtė hyrjes. Aty na priste njėri ndėr organizatorėt e mbrėmjes John Anas, i shoqėruar nga katėr a pesė organizatorė, qė si ne, kishin filluar me pėrpjekjet e tyre nja dhjetė muaj pėrpara. U mahnitėn. Sytė u shkėlqenin nga entuziazmi kur panė fėmijėt me atė veshje tė bukur dhe tė ngrohtė kombėtare, si qengjat e pranverės ecnin drejtė sallės ku do tė jepej koncerti. Salla ishte zbukuruar pėr mrekulli . Vizituam tėrė kishėn. Nė hyrjen kryesore ishte vendosur piktura e Fan S. Nolit, punuar nga njė dorė e njė mjeshtri profesionist... Salla u mbush me spektatorė...” Kėto ishin disa nga mbresat e grupit tė kėngėve dhe valleve tė Fondit tė pėrbashkėt shqiptar gjatė koncertit tė tyre dhėnė para vėllezėrve tė tyre nė qytetin Ustėr tė Masaēusets- it, botuar te numri i fundit tė fletushkės “Tribuna”.
Ndėrprerja e botimit tė fletushkės “Tribuna” e ka prekur rėndė Mėsuesin e popullit Gani Halimi, ai ironizon tė gjithė ata tė cilėt patėn gisht dhe kontribuan qė fletushka tė mos botohej mė. Me kėtė rast ai do tė shkruaj: “ Si duket se dhe “Tribunėn” e zuri gjumi, ai gjumė qė dikur e zuri tė mjerin “Drini i Zi”. Ca qė janė fare pak nė numėr e kanė dėshirė ta lexojnė, kanė zėnė tė murmurisin:
“.... o shokė, na zuri furtuna,
Shkoi te “Drini” dhe “Tribuna”;
Kujtuam se mos vallėna iku,
Na qenka bėrė qiri dhe fiku!!!....” (Xixat...f. 37, 2000)
Pas kėtij reagimi tė veteranit tė arsimit Gani Alimi “Tribuna” doli edhe tri numra. Kur e shkroi kėtė reagim kishte dalė numri i 14 fletushkės “Tribuna” dhe pėr shtatė muaj nuk kishte dalė numėr tjetėr!
Themeluesi i Fondit tė pėrbashkėt Nazmi Demishai i jep mirėnjohje nė emėr tė kėtij institucioni me motivacionin:
Kjo pllakė pėrkujtimore, i dedikohet mėsuesit veteran Gani Alimi nė shenjė mirėnjohjeje si iniciator-mėsimdhėnės nė Shkollėn e parė shqipe, gjatė vitit shkollor 1982-1983 pranė Shkollės publike No. 18 nė Paterson Nju Xherzi (New Jersey).
Kėshilli i pėrgjithshėm i FPSH
Kryetari Nazmi Demishau,
Mė 1 korrik 1984 Paterson N.XH. (Demishau, f. 137. 2003)
Fondi i pėrbashkėt shqiptar sot vepron nė godinėn e re, me emėr tė ri Qendra kulturore shqiptare nė Riverdel (Riverdale) tė Nju Xherzit. Aktivitetet vazhdojnė...
Duke i lėnė mėnjanė thashethemet, mosmarrėveshjet, djallėzitė, intrigat, tė metat e disa individėve tė kohės, vitet tetėdhjetė Fondi i pėrbashkėt shqiptar, ka kryer me sukses misionin e tij historik. Ishte kohė pa kohė. Regjimi jugosllav kishte arritur kulmin e persekutimeve dhe dhunėn ndaj shqiptarėve. Shqiptarėt me t’ u kthyer nė atdhe iu merrej pasaporta dhe nuk mund tė ktheheshin nė vendet e tyre tė punės, pasaporta u jepej vetėm atyre tė cilėt pranonin tė bashkėpunonin. Agjentėt e UDB-sė vepronin kudo. Sipas themeluesit tė FPSH Nazmi Demishau Organizatėn veē UDB-ėsė e paska “luftuar” edhe misioni diplomatik shqiptar!: “Prandaj, organizata FPSH, nė asnjė mėnyrė tė mos mbetet me karakter tė pėrgjithshėm kombėtar. Ajo, ja se tė asgjėsohet ose po, tė shndėrrohet nė “Qendėr Islamike”! (Demishau, f. 81, 2003). Duke i bėrė njė retrospektivė kėsaj periudhe sa tragjike po aq fisnike pėr popullin shqiptar nė pėrgjithėsi dhe pėr Kosovėn nė veēanti, disa anėtarė tė Fondi i pėrbashkėt shqiptar vlonin nga atdhedashuria. Ruajtja e gjuhės, veshjes, adeteve dhe zakoneve shqiptare ishte primare pėr shumicėn, kjo mund tė shihet pothuaj nė ēdo faqe, te kėto pak fletushka tė “Tribunės” qė i kisha nė duar.

Blumingdel, mė 1 mars 2019
Nju Xherzi
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
 
Disa fletushka te fondit te perbashket shqiptar
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: