Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Kryetipika e njė kryekrenarie kombėtare nga Kristaq Shabani

Shko poshtė 
AutoriMesazh
Kristaq F. Shabani
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 11553
Age : 59
Vendi : Gjirokaster, Albania
Profesioni/Hobi : Poetry
Registration date : 04/07/2008

MesazhTitulli: Kryetipika e njė kryekrenarie kombėtare nga Kristaq Shabani   Sun Mar 03, 2019 2:59 pm

KRYETIPIKA E NJĖ KRYEKRENARIE KOMBĖTARE
Hyrėsi nė “odė”
Nga Prof. Kristaq F. Shabani IWA, WPS
Objektivi ynė i kėsaj sipėrmarrje shkrimore ėshtė : “Tė japim njė kontribut, sado tė vogėl, nė njohjen sipėrmastive tė Kryefigurės mė tė ndritur tė Kombit Shqiptar, Gjergj Kastriot Skėnderbeut”.
Le tė nisemi nė kėtė mision historik dhe inteligjent kreativ….
Shpesh, nė “turet” “anti” vėrehen antimendime tė mbarsura keqas, tė cilėt kėrkojnė tė shpleksin me trill dhe pa bazim njė epokė tė lavdishme tė Kombit shqiptar, triumfin e njė Strategu dhe Prijėsi tė pazakontė, sikundėrse ėshtė Kryeheroi i Shqiptarėve, Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu, Hero Kombėtar i Shqiptarėve (1405-17 janar 1468).
Kush ishte ky gjigant i mendimit, drejtimit, i lartėsisė drejtuese nė pozicione strategu, madje dhe “kodifikues” i njė Arti Ushtarak triumfues nė periudhėn, kur jetoi dhe tregoi supermaci shumėplanshe dhe shumėdimensionale… KRYENJERIU i Aktit mė madhor tė mbrojtjes sė Kombit tė tij, personifikues i njė epoke tė ndritur tė Historisė sė njė Kombi, nga mė tė lashtėt e Evropės. Vetė kjo epokė shqiptare mori emrin e kėtij njeriu personifikues i gjithėmirėsisė, gjithėhirėsisė dhe mbrojtjes sė Identitetit, njeriu, i cili ndali vėrshimin e falangave tė Perandorisė Osmane pėr tė zgjeruar hapėsirėn e saj tė shtrirjes gllabėruese oreksive. Kyetendenca e Perandorive kjo ėshtė: kėnaqėsia “kreative” e rritjes nė dėm tė Kombeve dhe keqsjellja arbitrare ndaj tyre deri nėnshtrim, masakrim, gijotinė, ndalje tė mendimit dhe tė prosperitetit, pėrbaltjes sė gjuhės, qėndrim i shfrenuar ndaj zakoneve, traditave tė tė shtypurve, eliminime tė pozitivitetit, nėpėrmjet shtrėngimit tė ganxhave, sjellja e errėsirės totale dhe kultivimi i injorancės, mediokritetit, eliminim total i gjithēkaje tė mirė dhe lakimi i emrit nė tė gjitha rasat: Komb i nėnshtruar…. Pra njė proces tėrėsor eunuk, memecor…
Skėnderbeu (1405 - 17 janar 1468) pėrballoi me shumė aftėsi egėrsinė e Perandorisė Osmane, ia fashiti sulmet dhe kundėrsulmet e saj pėr njė ēerekshekulli, por, ai me madhėshtinė e tij tė katėrcipėtreguar e motivoi shekullin epokor me emrin e tij (fundi i shek. XIV - fillimi i shek. XVI).
Kjo epokė realizoi:
Sė pari, Organizimin mė tė lartė pėr mbrojtje trojesh, tė lirisė, tė pronės…
Sė dyti, nėn drejtimin e tij u krijua, u organizua dhe funksionoi shteti shqiptar, duke krijuar njė shtet tipik karakterizues nga aftėsia pėr t’u pėrballur dhe madje dhe pėr tė triumfuar…
Sė treti, ky organizim politik dhe ushtarak forcoi vetėdijen kombėtare dhe gjithashtu rriti e nxiti bashkimin e trojeve, tejforcoi aftėsinė pėr tė mbrojtur veten dhe vetveten.
Sė katėrti, nė sajė tė aftėsisė sė Skėnderbeut, u manifestua uniteti pėrbashkues, duke shmangur separatizmin dhe bashkimi solli frytet e tij tė padiskutueshme.
Sė pesti, u pėrbashkuan shtresa tė ndryshme tė popullatės me njė objektiv tė vetėm dhe rreth njė strategu shumė tė besueshėm, duke treguar atė tė vėrtetė tė madhe se, edhe njė komb i vetėm, nė se formon fizionominė e tij shumėplanshe triumfon nė aspirate.
Sė gjashti, figura e Skėnderbeut ėshtė njė figurė rrallėsore, ku njė figurė e tillė bėhet shprehje aspirate e konkretizuar dhe kjo e shndėrroi atė nė njė simbol tė bashkimit dhe tė realizimit tė objektivit madhor…
Sė shtati, deshėm tė evidentonim atė fjalė me peshė tė madhe qė kualiteti, cilėsia, nė rastin e Skėnderbeut, veprimeve tė tij tėrėsore luftarake, nė kohėn qė jetoi, mposhti sasinė, pasi i mėshoi fort kualitivitetit…
Sė teti, vetė Skėnderbeu ishte figurė e shquar, pjesė e elitės tė Kohės sė Kombit, figurė e besueshme, i cili drejtoi frontin e kundėrveprimit ndaj njė Perandorie tė Madhe dhe tregoi se, vetėm njė figurė elitare mund tė realizojė njė pėrndritje tė tillė. Krijoi, pra, njė front tė madh tė pėrballjes dhe kjo ndikoi fuqimisht edhe te Kombet e tjerė.
Interesat e shtresave shoqėrore, mbrojtja e kėtyre interesave tė gjithė shtresave, konsakron bashkim - unitetin dhe drejtimin nga figura elitare…
Kuptesa e mirėfilltė e detyrės imperative tė Kohės ishte njė nga kryepikat e fortėsisė sė Skėnderbeut …
Sė nėnti: Skėnderbeu ishte njė njohės i shkėqyer i botėkuptimit, traditės, i shpirti tė protestės, revoltės shqiptare, tė cilėn e shfrytėzoi nė interes tė plotimit tė platformės sė tij, por nga ana tjetėr, ai ishte, po njė njohės i tillė, i thellė, i organizimit tė ushtrisė osmane, me qė kishte qenė nė pėrbėrje tė saj dhe kishte treguar kryeaftėsitė nė kėtė drejtim. Pra, zbatohej efektshėm ai kryeparim i njohjes sė kundėrshtarit, nė kompleksitetin e vet.
Kėto krijonin fizionominė e njė personaliteti, i cili i studioi tė gjitha cilėsitė, avantazhet dhe dobėsitė e forcave tė tij si dhe tė kundėrshtarit, por, nė kėtė pėrballje, hyri me njė disiplinė shkencore pėr kohėn, pasi gjithēka shkoi nė pėrvijimin e pozitivitetit .
Sė dhjeti, ndėrtimi i filozofisė sė triumfimit u bazua nė njė platformė morale ushtarake reale. Skėnderbeu e rroku mjaft mirė kuptimėsinė : Pėrballja e njė pushtuesi tė egėr, tė fuqishėm, i modernizuar me pajisjet mė tė avancuara tė kohės dhe me precipitimin e ushtrisė mė tė shumtė nė numėr, sikundėrse ishte Perandoria Osmane, kombasit e tij s’ mund tė arrinin fitoren, pa ezauruar copėtimin e theksuar politik tė vendit nė njė varg zotėrimesh tė palidhura, pa njė bazė organizative tė qėndrueshme, pa bashkėrendimin e mjeteve dhe tė burimeve njerėzore, ekonomike, ushtarake e materiale, pa bashkėrendimin e tė gjitha veprimeve, tė cilat zhvilloheshin nė rrafsh tė brendshėm tė kėtyre me veprimet e ndėrmarra nė rrafsh ndėrkombėtar.
Sė njėmbėdhjeti, Gjergj Kastriot Skėnderbeu, si rrjedhojė e kėsaj supermacie mendimore, intelektive, intuitative, nė tė gjithė vepimtarinė e tij, u kthye nė atributet e njė burri shteti dhe njė strategu tė shquar ushtarak.
Skėnderbeu ishte njė udhėheqės dhe njė strateg i shquar, por edhe njė politikan niveli. Kjo u tregua nė aktin madhor tė themelimit tė Besėlidhjes sė Lezhės, njė besėlidhje, aspiratė materializuese, njė akt qė ndodhte pėr herė tė parė nė historinė shqiptare pėr bashkim tėrėsor politik, ndryshim konceptual.

Besėlidhja shqiptare ishte kryepika kyēe nė krijimin e kėsaj aleance tė madhe vullnetare, e cila krijonte njė mentalitet tė ri nė krijim e aleancės dhe tė pėrballjes. Kjo solli, mė vonė, krijimin e njė shteti tė fortė, tė njė pushteti po tė fortė tė pėrqėndruar te njė udhėheqės dhe strateg i shquar, i shndėrruar nė burrė shteti, si Skėnderbeu, duke u konkretizuar si njė themelues i shtetit tė pavarur shqiptar.
(Ekzistenca e mendimeve regresive tė disa historianucėve apo politikukėve, se shqiptarėt nuk krijojnė dot shtet, fashitet nga ky krijim, kryeshembull dhe nga kryeveprime tė tjera, para dhe pas kėtij akti).
Sė dymbėdhjeti, krijimi i kėtij shteti solli lindjen imediate tė interesit nė krijimin dhe forcimin e kujdesit pėr ruajtjen e burimeve tė brendshme ekonomike, pėr tė mbėshtetur luftėn. Ndėrkaq, u morėn masa tė forta pėr mbrojtjen e brezit kufitar nė lindje dhe nė jug tė viseve tė lira, nė organizimin e njė vrojtimi tė organizuar, tė kundrimit tė lėvizjeve tė kundėrshtarit. Kjo realizoi dhe dhėnien e parėsisė tė krijimit tė mundėsisė pėr zhvillimin ekonomik e tregtar si dhe rritjen e eksportit tė drithėrave dhe prodhimeve tė tjera nga qendra portuale tė Adriatikut.
Sė trembėdhjeti, Skėnderbeu, me vizionin e tij, i dha rėndėsi dhe tregimit tė kujdesit pėr shqiptarėt, tė cilėt ndodheshin nė zonėn pushtuese, lidhjes dhe bashkėrendimit me ta, duke hedhur hapa konsoliduese nė tė mirė pėrbashkuese tė Kombit. Vetėkuptohet, qė kjo tendencė gjithmonė nė rritje, rriste shkallėn e agravimit tė kundėrshtarit, pushtuesit, si dhe “minimin” e veprimtarive tė tij nė vende tė pushtuara, duke sjellė dobėsim gjithėkahėsh. Kjo i shėrbente, midis tė tjerave dhe bashkimit shpirtėror tė shqiptarėve, konsolidimin e aktit tė nisur nė Besėlidhjen e Lezhės… Kjo i shėrbeu, gjithashtu, dhe rritjes sė informimit dhe nė kontekstin ushtarak, veprimit tė fuqishėm nė prapavija tė armikut.
Sė katėrmbėdhjeti, figura e Skėnderbeut, duhet lexuar e shpjeguar mirė nė kontekstin fetar. Kohėt e fundit, disa gjoja historianė, apo pėrfaqėsues tė fesė, duke u nisur nga interesat e tyre, ngrejnė akuza tė pabazuara, meqė Skėnderbeu ishte njė njeri i besimit katolik, gjoja ishte kundėr myslimanizmit. Por, nuk duhet harruar kurrė se, ai, si rrjedhojė e asaj qė, njė pjesė tė jetės sė tij, sidomos rininė, e kaloi nė gjirin e fesė myslimane, nė njė vend si Turqia, qė nuk mund tė flitet pėr tolerancė fetare, nuk mund tė kishte mentalitet tė tillė. Kjo ėshtė e vėrteta historike, e cila ka vetėm shembuj tė saj nė njė “minimum” , pėr tė mos u marrė nė konsideratė. Skėnderbeu, falė vizionit tė tij, njohjes sė dy feve predominuese, e pėrdori kėtė presencė tė besimeve fetare, nė bashkimin e njerėzve me fe tė ndryshme, duke spikatur nė tolerancėn fetare, e cila mbizotėron edhe nė shekujt e sotėm tė moderuar. Pa asnjė paragjykim, ai qėndroi mbi besimet dhe dallimet fetare… Ky respektim shėrbeu pėr bashkim total tė shqiptarėve dhe edukimin e tyre me ndjesi tė tjera e mentalitet tė ri.
Bashkimi shpirtėror i shqiptarėve, nė kėtė shekull, arriti nė pėrmasat e njė kulmi…
Sė pesėmbėdhjeti, edhe nė planin ndėrkombėtar, Skėnderbeu spikati. Parėsi i dha bashkėpunimit, sigurimit tė aleatėve, aleancave dhe bashkėpunimit koherent tė pėrhershėm, por edhe tė pėrkohshėm pozicional, situatave dhe ngarkesave operacionale, me qėllimin dhe objektivin e vetėm: pėrballimin e agresionit osman. Kjo shėrbente edhe nė kahjen e mbrojtjes sė shpinės, sigurisė sė tyre kombinative, por ai i kushtoi rėndėsi dhe vigjilencės, marrjes sė informatės dhe vlerėsimit me bindje tė situatave dhe raporteve tė krijuara.
Sė gjashtėmbėdhjeti, Skėnderbeu spikat dhe ėshtė njė kryeshembull strategu nė atė ēka pėrpunoi dhe triumfoi nė betejat e tij historike dhe triumfuese nė njė ēerekshekull tė ndritur tė Historisė sė popullit shqiptar. Nė kushtet e njė disproporcioni tė madh tė kontestit numerik, ai pėrpunoi me shkathtėsi mendjeje dhe e aplikoi edhe me shkathtėsi lėvizjeje atė STRATEGJI DHE TAKTIKĖ TĖ TIJ TĖ PĖRPUNUAR, E CILA, ME DINAMIZMIN E SAJ TEORIK DHE PRAKTIK, ĖSHTĖ VLERĖSUAR NGA ORGANIZMA TĖ PĖRPUNIMIT TĖ MENDIMIT STRATEGJIK NĖ BOTĖ…

Strategjia dhe taktika e Skėnderbeut: "Kush nuk ėshtė nė gjendje ta mundė armikun me njė ushtri prej 8 deri 12 mijė vetash, nuk do tė mund ta bėnte kėtė edhe me njė ushtri shumė mė tė madhe".
Ēfarė “parabolė” ėshtė kjo! Brenda saj ka shumė elementė dhe faktorė fitues nxitės .
*
Tashmė, sidomos ne, qė kemi pėrfunduar dhe shkolla tė kualifikuara ushtarake, e njohim mė sė miri Strategjinė dhe Taktikėn Skėnderbejane, por pėr interes tė lexuesve, studiuesve dhe dhe zgjerimit tė njohurive tė tė paditurve, ose atyre qė flasin nė “kotje”, pėr tė minimizuar mosnjohjen dhe pėr tė forcuar njohjen sa duhet dhe si duhet, tė kėsaj Strategjie dhe Taktike, po rreshtojmė disa parime, elementė nga mė kryesorėt:
*Epėrsisė sė theksuar tė kundėrshtarit me luftėtarė dhe armatime bėji ballė dhe mposhte me qėndrim nė kushtrim tė pėrhershėm, duke e shqetėsuar dhe acaruar me sulme tė karakterit tė vogėl, nė shumė pika, duke siguruar njė tė papritur, beftėsi nė goditje pėr sigurimin e rėnies sė moralit tė tij.
*Prerja e rrugėve tė furnizimit, futja e reparteve furnizuese nė kurthe, gracka, duke shfrytėzuar elementėt e relievit tonė fantastik, krijimi i predominancės pėr t’i goditur me sulme tė fuqishme, tė befasishme, me objektiv: shkatėrrim total.
*Parimi i strategjisė sė mbrojtjes aktive, sipas parimit “kancelar”: "Mbrohu duke sulmuar".
*Mjeshtėria kombinative e ndėrthurjes tė betejave, operacioneve tė mėdha taktiko-strategjike me tėrheqje tė paramenduara dhe tė kombinuar me sulme, me pusi e befasi tė shumėllojshme tė luftės guerile.
*E rėndėsishme ishte pėrgatitja dhe “specializimi” i luftėtarėve pėr tė kryer me shkathtėsi tė gjitha veprimet qė nga mė tė voglat e deri nė pėrballje nė fushėn e betejės nė pozitivitet.
*Nė ndryshim nga ushtritė mercenare tė armatosura me armatim tė rėndė tė kohės tė Mbretėrve dhe Princave, Sulltanėve tė kohės, mbėshtetja mbi njė ushtri me organogramė cilėsore tė armatosur lehtė; e karakterizuar nga njė lėvizshmėri e madhe dhe me aftėsi tė lartė goditėse, e formuar kryesisht nga vullnetarė me gatishmėri luftarake e shpirt vetėmohimi.
*Njė nga karakteristikat tipike tė Skėnderbeut ishte se ai vetė luftonte i pangarkuar me armatime tė rėnda e me krah tė shpėrvjelur, si njė ushtar i zakonshėm. Nė betejė ai ishte shembull frymėzimi dhe nxitje pėr luftatarėt e tij, duke treguar, nė tė njėjtėn kohė, forcėn e njė komandanti tė talentuar dhe tė njė ushtari tė guximshėm.
Ky realitet ngriti dhe forcoi, edukoi ndjenjėn e fitores.
*Epėrsi e tij ishte njohja emėr pėr emėr e ushtarėve tė tij nė fushėn e betejės, e cila sillte rritjen e emocionit dhe pėrkushtimit pėr tė arritur objektivin…Ndaj, pėr tė realizuar kėtė tė vėrtetė tė njohjes, procesit tė njohjes racionale, duke qenė shumė i thjeshtė edhe nė jetėn e pėrditshme, Skėnderbeu ishte i thjeshtė dhe kohėn e kalonte kryesisht me bashkėluftėtarėt e tij, duke bėrė jetė luftėtari.
Duhet theksuar se, kėto parime kanė qenė bazė edhe nė konceptimin e Artit Ushtarak gjatė sistemit monoide dhe u realizuan me strukturat ushtarake tė Ushtrisė Shqiptare, gjatė gjithė kėtij sistemi.
Si rrjedhojė e kėtyre tipikave, qė pėrbėjnė njė kryetipikė tė madhe, Skėnderbeu, gjatė gjithė kohės, gėzoi respekt tė padiskutueshėm nga bashkėkohėsit e vet, jo vetėm, kur ishte fizikisht, por edhe pas vdekjes sė tij, qė ishte vdekje e njė Titani tė madh dhe tė respektuar nga tė gjithė.
Natyrisht, njė kryefigurė e tillė mbetet nė kujtesėn, jo vetėm tė Kombit tė vet, pasi ai ishte projektuesi dhe triumfatori i kėsaj epoke ēerekshekullore, e cila mahniti kancelaritė e kohės dhe vetė Perandorinė Osmane... ,por mbeti dhe nė kujtesėn e kundėrshtarėve tė tij.
Skėnderbeu ėshtė vetė ai qė thelloi kodin e bukur tė trimėrisė, heroizmit, guximit dhe tė krenarisė shqiptare, qė, me profilin e tij, i tregoi Botės mbarė se ēfarė ėshtė i zoti tė bėjė njė Udhėheqės dhe njė Strateg pėr Kombin e tij , por edhe pėr tė tjerėt.
Portretizimi i tij mbeti i gjallė nė kujtesėn e njė Kombi dhe u pėrcoll, u viganizua me tė, u pėrcollėn bėmat e tij nė breza pėr habitjen qė shkaktuan fitoret e tij legjendė. Shqiptarėt i thurėn kėsaj kryefigure kėngė, gojėdhėna, ese e tjera.
Me tė drejtė populli ynė dhe ne tė gjithė krenohemi me Heroin tonė Kombėtar, por ai ėshtė bėrė objekt studimi i shumė personaliteteve nė botė, tė cilėt kanė studiuar shkollėn e tij tė artit. Kryenjeri, qė i kaloi kufijtė e vendit tė tij, tė Ballkanit dhe tė Evropės… Kėtė e tregon literatura e shumtė, shumėplanshe qė ekziston sot pėr kėtė figurė madhore. Madje, ai ėshtė pėrdorur dhe si idol pėr mobilizimin e popujve pėr tė kundėrshtuar Mbretėrirė, Perandoritė, Tiranitė dhe Tiranėt, Diktaturat dhe Diktatorėt, Dhunėn, Eliminimin, ndaj dhe shkrimtarėt, historianėt, poetėt, politologėt nė botė, e kanė objekt tė veprave tė tyre. I kristalizuar, si njė figurė me pėrmasa gjigante, ai sot ėshtė prezent me Kryeveprėn e Tij, me buste, shtatore, relieve, nė shumė vende tė Evropės.
Nė kėtė drejtim, ne kemi njė krenari tė pamatė qė respektohet Heroi ynė Kombėtar, Gjergj Kastriot Skėnderbeu, njė figurė komplekse e paarritshme pėr kohėn qė jetoi dhe qė epokoi.
Ndaj LNPSHA, nė vitin e shpallur “ VITI I SKĖNDERBEUT”, ndėrmori njė sėrė veprimtarish akademike, letrare, kulturore, artistike, shfaqje tė poemės dramatike “ Gjergj Kastrioti Skėnderbeu” tė regjisorit, aktorit Xhevat Limani, i cili ndėrmori njė inkursion domethėnės, nė kėtė vit, nė Shqipėri, Ballkan, Evropė dhe Botė (Teatri Shqiptar nė Amerikė) ; veprimtari filmike, botuese, hapje ekspozitash,manifestime e tjerė, tė cilat i shpalosim nė veprėn “KOHA MBAN MEND”.
Gjirokastėr , Albania, janar 2019
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
http://kristaniada.tripod.com  http://pegasialwriters.tripod.com
 
Kryetipika e njė kryekrenarie kombėtare nga Kristaq Shabani
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Arti dhe kultura :: Gjuha dhe Letėrsia Shqiptare-
Kėrce tek: