Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Deri tek demostratat e vitit 1981

Shko poshtė 
AutoriMesazh
urtesia
Fillestar/e
Fillestar/e
avatar

Male
Numri i postimeve : 7
Age : 52
Vendi : Dardani
Registration date : 02/06/2010

MesazhTitulli: Deri tek demostratat e vitit 1981   Thu Mar 29, 2012 9:07 am

“ ME KON KOLLAJ ME BO SHPI, KOLA JEM I KISH BO TRI,
…”

Ēdo e sotme, rrėnjėt e veta i ka thellė nė tė kaluarėn, andaj duhet ditur se zėnafilla e ēdo levizje kombėtare, pėr bazė ka pasė fjalėn e shkruar ose mė mirė thėnė arsimimin.

Filluar nga Skenderbeu, nevoja pėr organizimin e besėlidhjes sė Lezhės ishte hartimi dhe pėrpilimi i kanunit si dokument legjislativ.

Shumė mė vonė mė 7 mars 1887 pėr herė tė parė themelohet shkolla e parė shqipe si ēerdhe pėr prodhimin e njerėzve tė shkolluar, po kėta njerėz panė tė arsyeshme se njė komb ėshtė unik vetėm kur kanė gjuhėn e unjėsuar. Unifikimi i gjuhės bėhet atėher kur pėrcaktohen nė pėrdorimin e shkronjave tė pėrbashkėta, dmth. Abetarja e pėrbashkėt. Kjo u bė mė 14 nėntor 1908 nė kongresin e Manastirit. Po ky kongres i intelektualėve shqipėtar i udhėhequr nga Mit’hat Frashėri i biri i Abdylit rezultoi me shpalljen e pavarsisė sė Shqipėrisė jo mė vonė se pas 4 viteve dhe ate mė 28 nėntor 1912 nėn patronat tė portės sė lartė tė ndihmuar nga deputet dhe veprimtarė tė shquar tė asaj kohe..

Ndikimi i vatikanit i ndihmuar nga disa shpirtshitur e detyruan Ismail Qemalin qė tė jep dorėheqje nga postii kryeministrit qė nė vend tė tij tė na vij princ vildi tė cilin nuk e kishim as farė e as fis, por vetėm meritė nga disa pis.
Qė tė hyj shqipėria nė mesin e familjes sė madhe tė gjakut blu, Mbreti Ahmet Zogu nga kryministėr,i Shqipėrisė pasi u martua me Gjeraldinėn nga familja mbretėrore hungareze shpallet mbret i shqipėtarėvet.

Lufta e dytė mbretėrore e detyroi qė nė vitin 1939 tė lėshoj Shqipėrinė nė natėn e parė tė lindjes sė princit Leka Zogu I. Nė vitin 1941 pas njė takimi me Kryeministrin e Britanisė sė madhe Rudolf Ēerēill i cili i rekomandon mbretit Zog qė nė Sqipėri tė tė themeloj parti politike dhe gardėn mbretėrore ta kyē nė luftė kundėr fashizmit. Rezultat i kėsaj do tė ishte qė pas luftės sė dytė botėrore Shqipėria rendin juridik tė saj ta ketė monarhi parlamentare sipas sistemit anglez. Astu me ndihmėn e Muahrem Bajraktarit dhe veprimtarė tjerė nė itin 1942 u formua Balli Kombėtar. me nė krye Mit’hat Frashėrin.
Njė marrėveshje tė kėtill e mėsuan sovjetikėt tė cilėt me ndihmėn e franēezėve tė cilėt gjithmon kanė qene popull nacionalist dhe kundėr britanik duke shfrytėzuar lidhjet e vjetra miqėsore dhe ideologjike tė Bajram Curit qė kishte me Vladimir Iliē Leninin e takojnė Gjon Sereēin nė Gjakovė dhe aty pėr aty themelojnė Lėvizjen Nacional demokratike shqipėtare tė njohur si NDSH-ja. Duke i futur nė luftė mes vete ballin kombėtar dhe ndsh-nė, Franca ariti tė pėrgatit dhe nė shqipėri tė kyē Enver Hoxhėn i cili me ndikimin e politikės Titiste tė ndihmuar nga Milladin Popoviqi dhe Dushan Mugosha themeluan komitetin e partisė komuniste tė Shqipėrisė.

Shqipėria edhe pse e ndarė me vendimet e kongresit tė berlinit dhe konferencės sė ministrave ne Londėr ariti tė mbijetoj, por nėn sistemin bolshevik tė njė diktature staliniste. Nė konfancėn e bojanit u bė tradhtia e rradhės ku Kosova pėrsėri mbeti jashta shqipėrisė dhe mė vonė si pjesė konstituive e Jugoslavisė kishte stausin e autonomise te cenguar nen mbikqyrjen e Sėrbisė.

Edhe pse sistemi i Enver Hoxhės ishte i vrazhde, gjatė kėsaj periudhe populli shqipėtar nė Shqiperi ariti qė nė ēdo fshat tė saj duke pėrfshirė edhe malsin e madhe tė ketė mėsuesin e saj dhe populli tė arsimohet.
Nė vitin 1963 nė shkup ndodhi tėrmeti katastrofal ku nė mision humanitar takohen ushtria amerikane dhe ajo sovjetike pėr herė tė parė pas luftės sė II botėrore. Nė vizitė vjen edhe kryeari i BRSS Nikita Hrushov i cili nė maqedoni takon njė popull sllav tė ngjashėm me rusėt si nė fizionomi, nė gjuhė, nė tradita kombėtare dhe fetare. i lind ideja pėr ta dėmtuar Jugosllavinė dhe pėr ta detiruar Mareshallin tito qė t’i kėthehet paktit tė Varshavės.
Nė Moskė Hrushovi nė vitin 1965 fton dy burashtetesh Mehmet Shehun e shqipėrisė dhe Todor Zhivkovin e Bugarisė
Nė atė takim pėrgatisin planin MARESHAL ku Bugaria dhe Shqipėria do tė ndikojnė nė organizimin e padėgjueshmėrisė qytetare brenda ne jugosllavi sidhe ngacmimin e zonės kufitare me jugoslavinė e Titos. Shpėrblim pėr kėte ėshtė ndarja e maqedonisė me ndihmėn e Rusisė. 3 vite pas kėsaj marrėveshje shqipėtarėt u ngritėn nė demostratat masive tė vitit 1968 tė njohura si demostratat e flamurit kombėtar. Mashineria ushtarake dhe ajo policore i gufatėn ėto demostrata dhe nje numėr tė madh tė veprimtarėve shqipėtar i burgosėn dhe denuan me dėnime tė rėnda she tepėr barbare.
Austriakėt duke ndihmuar dhe kurajuar kroatėt 3 ite meė vonė mė 1971 organizuan demostratat studentore kroate pėr separe, pėr shkėputjen e Kroacisė nga Federata Jugosllave.

Komiteti qėnror i partisė komuniste tė Jugoslavisė duke u tundur dhe shkundur nga shumė anė, asaj kohe caktoi grup pune me nė krye Eduar Kardel pėr ndryshimin e kushtetutės sė RSFJ e cila u aprovua nga kongresi 3 vite me vonė dhe ate mė 1974.

Me kushtetutėn e vitit 1974 Kosova legalizoi Univerzitetin e Prishtinė sidhe u bė pjes konstituive e jugosllavisė, vetėm qė nuk e kishte emrin republikė krejt kjo si vendim politik e jo juridik.
4.maj 1980, ora 15.4 min. vdes diktatori jugoslav Josip Broz Tito dhe pas kėsaj nė fabrikėn knor u ndėgjua reklama: bronhi, lakshe se dishe.

Univerziteti i Prishtinės i ndihmuar me profesor tė shquar dhe tė dalluar nga Shqipėria krijoi brumin e parė tė shėndosh dhe intelektual tė ngritur tė cilėt dėshironin tė trajtohen si popull i lashtė i barabartė me popujtė e tjerė, njerėz tė qytetruar sidhe faktor vendimarrės nė gjitha organet legjislative dhe egzekutive tė shtetit.
Filluan nė mėnyrė ilegale tė pajisen me literaturė shqipe, me studime posdiplomike duke pas qasje nė arhikive tė ndryshme, duke mbjellė ditė e mė shumė atdhedashurinė dhe duke sjpalosur padrejtėsitė qė politika titiste ua bėri shqipėtarėve nė Jugosllavi sidhe eksploatimin dhe diskriminimin e shqipėtarėve qė jetojnė nė Kosovė ushtruar nga sėrbėt shovenist.

Shqipėtarėt diplomonin dhe nuk mund tė gjenin punėsimin adekuat, Sėrbia dėshironte qė shqipėtarėt akoma t’i trajtoj si sharaxhinjtė e 45-sė kur mbanin qymyrė dhe sharonin dru nėpėr beograd.
E gjithė kjo e lindi 11 marsin e vitit 1981 kur studentėt e fakultetit filologjik, nė restaurantin e universitetit ngritėn zėrin e protestės duke kėrkuar kushte mė tė mira, ushqim mė kualitativ. Zėri i kėsaj proteste pos pėrmbysjes sė pjatave, mori njė jehon edhe mė tė gjėrė duke kaluar nė rrugėt e qyteteve mbar Kosovės.

O Zot i madh. O Allah, O Krisht, O Perėndi, …

Vallė a po habitesh edhe Ti sikur qė po habitemi edhe ne njerėzit qė jemi krijes e Juaj.
i tėrrė populli nė kėmbė, pleq e plaka, burra dhe gra, student, tė ri dhe pioner. Ishte kjo e tėrė Kosova, pos parollave: DUAM LIRI, BARAZI, mė vonė me zė kumbues u dėgjuan zėrat qė vinin edhe nga varrezat shqipėtare tė viteve 1945, 1954, 1968 dhe tani nė vitin 1981: REPUBLIK KUSHTETUT, NDASH ME HATĖR NDASH ME LUFTĖ.

KOSOVA REPUBLIK, KOSOVA REPUBLIK, KOSOVA REPUBLIK …

Zėrat e kėtill shpėrthnin qiellin, por zėrat e kėtill i luajtėn themelet e Jugosllavisė titiste, por, ēa tė shohim pas kėtyre zėrave, hordhitė fashiste, armata barbare sėrboslave gjuante me armė zjarri duke mos shikuar drejtimin, duke vrar dhe plagosur qindra shqipėtar.

Para kolonės sė demostrantėve gufonte kėnga, fryn murlani me stuhi, qielli bumbullonte, pėr flamurin kuq e zi Skenderbeu luftonte,… ku po shkoni o burra? vendin ta ēlirojm, pėr liri nėse duhet dhe ne do luftojmė. Kurse nė fundin e kolonave toka lahej me gjakun e foshnjeve, gjakun e studentėve mė tė mirė qė do tė kishte Kosova. LAVDI o trima, lavdi sepse zėri i juaj edhe sot e kėsaj dite freskon zemrat tona dhe ėshtė bėrė shqetėsim shqirti i gjithė atyre qė morrėn pjesė nė vrasjen tuaj.

Pranvera e vitit 1981, Kjo kryengritje gjithpopullore, kjo lėvizje ilegale e frymėzuar nga Jusuf e Bardhosh Gėrvalla, Kadri zeka, Nuhi Berisha, Rexhė Mala, Metush Krasniqi, Idajet Hiseni, Ukshin Hoti, Adem Demaēi, Halil Alidemaj dhe shumė e shumė tė tjerė mundėsoi lindjen, formimin, organizimin, jetėsimi, zhvillimin dhe krenarinė kombėtare tė quajtur USHTRIA ĒLIRIMTARE E KOSOVĖS, me nė krye komesarin politik Zair Pajaziti dhe komandanti legjendar ADEM JASHARI.

Po ata student dhe demostrant tė vitit 1981 aritėn tė reshtohen nė rradhėt e ushtrisė me shkronja tė larta, por sot zėrri i tyre nuk ndėgjohej vetėn nga goja e tyre, ata sot po flisnin edhe me armėt shqipėtare. Pushka e tyre, jo vetėm qė u kunorėzua me shpalljen e pavarsisė, por po kėta njerėz i krijuan Kosovės miq dhe aleatė nga e mbarė bota. miq edhe nga armiqėt e dikurshėm tė atyre shteteve qė ndihmuan vendimin e kobshėm pėr ndarjen dhe copėtimin e Shqipėrisė.
Sot nė vitin jubilar tė pavarsisė sė Shqipėrisė, nė 100 vjetorin e saj, ne gjeneratat e reja zotohemi se do tė vazhdojmė me nder dhe krenari, me forcė dhe zgjuarėsi qė tė ēojmė nė vend amanetin e tyre, amanetin e shqipes dy krenare e cila thot:

Flet Shqiponja nė Flamur,
mbeta n’ushė kryq e pėrmbi urė,
shikoj nė lindje, shikoj nė perendim,
bashkimi kombėtar, i vetmi shpėtim.


QOFTĖ I LEHTĖ, DHEU I PĖRGJAKUR - LA
VDI
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Deri tek demostratat e vitit 1981
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Histori-
Kėrce tek: