Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Kafeja, ja pėrse mund ta pimė

Shko poshtė 
AutoriMesazh
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi
avatar

Female
Numri i postimeve : 4682
Age : 30
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Kafeja, ja pėrse mund ta pimė   Sat May 22, 2010 12:58 am







Nė kėto periudha ngushtice
financiare kemi
nisur tė heqim
dorė
nga shumė rite tė ditės,
qė mė parė me ēmimet
normale mund
t‘i pėrballonim.
Njė prej tyre ėshtė edhe
kafja e mėngjesit.
Askush mė
mirė se kafenetė e lokalet nuk
mund ta ndjejė njė masė

tillė, duke qenė se tė ardhurat
e tyre kanė pėsuar njė rėnie tė
ndjeshme.
Shumėkush mund tė
mendojė qė ky ėshtė njė fakt pėr
t‘u
pėrshėndetur, sepse siē kemi
dėgjuar kafeja ėshtė shkaktare e
shumė
problemeve qė variojnė,
nga ato tė tretjes apo sėmundjet
e zemrės
dhe vetė kanceri. Por
pėrpara se tė gėzohemi shumė le
t‘i
kujtojmė vetes thėnien, qė ēdo
e keqe e ka patjetėr njė tė mirė,
dhe
kafja ka mė shumė se njė.
Sipas njė studimi tė fundit, i cili
ėshtė
kryer pas njė monitorimi
tė njė numri tė madh personash,
historia
e kafesė ėshtė paksa mė
ndryshe. Nė tė tregohet se sa keq
ėshtė
gjykuar kjo pije, pas sė cilės
jepen shumė njerėz. Ja disa nga
arsyet
qė do t‘ju nxisin tė mos ta
braktisni zakonin e tė pirit kafe
herėt
nė mėngjes.


1. Kafja ėshtė po aq
hidratuese sa edhe uji
Ėshtė
thėnė deri tani se kafja
ka efekt diuretik, por kjo nuk
ėshtė e
vėrtetė, tė paktėn nė porcionet
normale tė njė filxhani kafeje.
Pėr
tė pasur njė efekt tė tillė,
organizmi duhet tė absorbojė tė
paktėn
550 mg kafeinė. Vetėm
atėherė do tė ndodhnin efektet
diuretike
dhe si pasojė dehidratuese.
Si pasojė, njė filxhan i zakonshėm
kafeje,
jo vetėm qė nuk
tė dehidraton, por tė ndihmon
nė hidratimin e
trupit. Ju duhet
tė nisni tė shqetėsoheni vetėm
kur sasia qė keni
nė gotė e kalon
550 mg e kafeinės, pėrndryshe
njė filxhan, ose njė
gotė kafeje,
ka vetėm efektin hidratues tė po
sė njėjtės sasi
uji.


2. Ka shumė mundėsi
qė tė reduktojė rrezikun e
sėmundjes
sė zemrės dhe
sigurisht qė nuk ka tė bėjė
fare me nxitjen e
ērregullimeve nė kėtė organ
Njerėzit qė vuajnė nga tensioni
i
lartė, zakonisht e shmangin
kafen, duke e konsideruar atė si
simulant
qė mund t‘ua pėrkeqėsojė
situatėn. Studimi i fundit, i
bazuar nė
eksperimente tė mirėfillta
mbi persona qė kanė probleme
kardiake,
nxori nė pah se
nuk ka asnjė provė qė tė faktojė
ndikimin negativ
qė ka kafeja
ndaj funksionimit tė zemrės. Njė
tjetėr studim i
ndėrmarrė nė 27
000 gra, pėrgjatė njė periudhe 15
vjeēare, doli nė
pėrfundimin se
ato qė pinin tri kupa kafe nė ditė
kishin njė ulje
tė riskut pėr t‘u
prekur nga sėmundjet e zemrės
nė masėn 24%.
Shkaqet e njė
ndikimi tė tillė mbeten pėr t‘u
pėrcaktuar. Ajo qė
dihet ėshtė se
kafeina ndikon nė njė shtim tė
vogėl tė presionit
tė gjakut, por
ndėrsa konsumatorėt e rregullt
tė coca-colės, qė
ėshtė e pasur
me kafeinė, kanė mė shumė
shanse pėr tė pasur
sėmundje
zemre, konsumatorėt e rregullt
tė kafesė nuk e kanė njė
rrezik tė
tillė. Shpjegimi pėr kėtė mund tė
gjendet nė komponentėt
e kafesė,
qė nuk kanė tė bėjnė me vetė
kafeinėn. Deri tani janė
zbuluar
rreth 800 pėrbėrės aromatikė tė
ndryshėm, qė pėrmbajnė
shumė
antioksidantė tė fuqishėm.

3. Redukton rrezikun e
disa
lloje kanceresh dhe
nuk ka ndikim pėrkeqėsues
te disa tė tjerė

vitet ‘80, disa kėrkues
pėrhapėn alarmin se kafeja rrezikon
shumė
shėndetin e pacientėve
me kancer nė pankreas. Nė
vitin 2007 u
publikua njė tjetėr
studim, i cili provoi tė kundėrtėn
e
pėrfundimit tė rezultatit tė
parė, pra qė kafeja nuk ka tė bėjė
aspak
me kancerin dhe as pėrkeqėsimin
e pacientėve qė kanė
njė
patologji tė tillė. Cigarja, me
tė cilėn shoqėrohet shpesh kafja
ėshtė,
njė shkaktare e kancerit
dhe jo kafja nė vetvete. Njė tjetėr
studim
i ndėrmarrė nė Suedi nė
lidhje me lidhjen e kėsaj pijeje
me
sėmundjen vdekjeprurėse,
doli gjithashtu nė pėrfundimin
se kafja
dhe kanceri i gjirit nuk
kanė lidhje me njėra-tjetrėn. Sė
fundi ka
edhe njė sugjerim nė lidhje
me ndihmėn qė jep kafja nė
parandalimin
e kancerit. Mjekėt
japonezė kanė monitoruar shėndetin
e 90 mijė
grave dhe burrave
pėrgjatė njė dhjetėvjeēari dhe
sipas njė raporti
pėrfundimtar
tė studimit tė publikuar nė vitin
2005, konsumatorėt
e rregullt tė
kafesė, pra ata qė nuk e tejkalojnė
pirjen e dy
kupave nė ditė,
kanė mė pak shanse se tė tjerėt
pėr tė pasur
kancer tė mėlēisė.


4. Tė bėn tė ndihesh mirė
Nuk ėshtė aspak njė
efekt
psikologjik, porse njė ndikim i
drejtpėrdrejt i kafesė. Kur
pi kafe
ndjen njė shtim tė energjisė, tė
gjendjes sė mirėqenies,
tė komunikimit
me tė tjerėt. Megjithatė
nuk duhet tepruar dhe
duhet
pirė nė mėnyrė tė rregullt. Njė
gram mė shumė nga sa duhet
bėn
qė tė tė shtohen simptomat
e ankthit dhe dridhjes. Ata qė
e kanė
zakon tė pirėt e kafesė
ka mundėsi qė tė ndihen tė
mbrojtur nga
depresioni, sigurisht
nga disa lloje tė tij. Madje
ka studime qė
thonė se personat
qė pinė rregullisht kafe, nė krahasim
me tė
tjerėt kanė mė pak
gjasa pėr tė kryer vetėvrasje.


5. I nxit
sportistėt qė tė
marrin veten nga lodhja fizike
si pasojė e
ushtrimeve
ekstreme
Njė studim i kohėve tė fundit
ka treguar se
po t‘i shtosh pak
kafeinė karbohidrateve me tė cilat
ushqehen
sportistėt, sidomos
atletėt, atėherė aparati muskulat
ka njė
pėrqindje rekuperimi qė
shkon deri nė 60%, duke i dhėnė
kėshtu
zgjidhje njė problemi
shumė tė madh. Por rezultati i
kafeinės
ndihet vetėm disa orė
pas konsumimit tė saj, ēka do tė
thotė qė
atleti mund tė pijė kafe
para gjumit dhe ditėn e nesėrme
stėrvitjen
mund ta kryejė duke
qenė shumė nė formė.

6. Ka mundėsi tė tė
ofrojė
mbrojtje nga sėmundjet
Ka sugjerime, sipas tė cilave,
pirja e dy
kupave kafe nė ditė
mund tė reduktoje rrezikun e
sėmundjes sė
alzheimerit, apo
parkinsonit dhe ndoshta edhe
diabetit. Kafeina
mbron edhe
trurin nga efektet e dėmshme tė
kolesterolit, tė cilat
ēojnė nė reduktim
tė qelizave trunore. Por
mos e kaloni kurrė
masėn...
Kafeja nuk ėshtė kurė
pėr dhimbjen e kokės
Uji nė kafe
do t‘ju ndihmojė
qė tė dehidratoheni dhe kafeina
do t‘ju japė
impulse pozitive nė
tru, por nėse do ta teproni do
tė merrni
menjėherė efektin e
kundėrt. Njė kafe e fortė dhe
mbi dozė do t‘ju
dėmtojė, veē tė
tjerash edhe stomakun dhe do
tė rrisė presionin e
gjakut nė tru
e si pasojė do tė ketė ndikime jo
tė kėndshme dhe
nė zemėr. Pėrzierja
qė zakonisht bėhet pėr tė
qetėsuar dhimbjet e
kokės, mes
kafes sė zezė dhe paracetamolit
ėshtė shumė toksike me
ndikim
negativ veēanėrisht te mėlēia.
Kafja ėshtė "ngjitėse"
Ėshtė
njėsoj si droga dhe pėr
ata qė janė mėsuar me rutinėn
e marrjes
sė pėrditshme tė kafes,
ndėrrimi i kėsaj pėrvoje do
tė ishte shumė
i dhimbshėm.
Nėse ata qė janė mėsuar ta pinė
vazhdimisht do ta
ndalonin njė
pėrvojė tė tillė, atėherė do tė
pėrballeshin me
simptoma tė
ndryshme, si pėr shembull me
dhimbje koke, apo
pėrgjumje.
Nėse do tė teprohej, kafja mund
tė sillte edhe sindroma
tė tilla si
ankthi, paniku etj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Kafeja, ja pėrse mund ta pimė
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shėndeti-
Kėrce tek: