Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 MISTERET E TRURIT NJERZOR?

Shko poshtė 
AutoriMesazh
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi
avatar

Female
Numri i postimeve : 4682
Age : 30
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: MISTERET E TRURIT NJERZOR?   Thu May 20, 2010 7:34 pm


Para se te vdese, truri mund te
qendroje pa oksigjen 4-6 minuta
.


Kur keni dhimbje koke, truri nuk ndejn
asgje. Dhimbja ndjehet nga receptoret e dhimbjes


12% e njerezve i shohin enderrat bardh e
zi.









Prej shumė kohėsh, ne, qeniet njerėzore, kėrkojmė
tė kuptojmė se si
funksionon truri ynė, organi mė kompleks i
universit deri mė tani. Sot
dimė se nė ēfarė mėnyre ajo qė
perceptohet nga shqisat tona kthehet

pas nė sinjale elektrike,
se si pjesėt e ndryshme tė trurit i
pėrpunojnė kėto sinjale, si
formohen kujtimet dhe se si i kontrollojmė
muskujt. Gjithashtu dimė
se cilat pjesė cerebrale aktivizohen kur
dėgjojmė dikė tė flasė, kur
shohim njė pikturė, ose kur biem dakord pėr
njė ēmim. Dhe kemi
filluar tė kuptojmė mekanizmat e neuroneve nė bazėn e
tė kuptuarit
dhe tė proceseve qė marrin vendimet. Por nuk kemi gjetur
akoma
mėnyrėn
pėr t‘i bashkuar tė gjitha kėto teori dhe tė krijojmė
njė tė vetme.
Nė fakt, deri mė tani shkencėtarėt nuk kanė arritur tė
formulojnė
njė ekuivalent tė ekuacionit tė Skrodinger pėr fizikėn
kuantistike,
pra njė ligj matematikor qė pėrmbledh funksionimin e
trurit. Dhe as
nuk kanė njė projekt tė prekshėm nė pėrgjithėsi. Por,
nėse jemi kaq
pranė pėr tė shpjeguar universin, pse truri njerėzor
vazhdon tė jetė
akoma kaq shumė i vėshtirė pėr t‘u kuptuar? Sepse ėshtė
njė organ
mė i vėshtirė dhe i komplikuar se njė sistem fizik. Ai ėshtė
produkti
i 500 milionė viteve evolucion. Kryen shumė funksione, si
arsyetimi,
memoria, perceptimi, tė kuptuarit, vėmendja dhe emocionet
(kėto sa
pėr tė marrė disa shembuj) dhe pėrdor njė numėr tė pabesueshėm
qelizash,
lidhjesh dhe receptorėsh. Pra, nuk na lejon ta pėrshkruajmė me
njė
ligj tė thjeshtė matematikor. Por kjo nuk i ka penguar ekspertėt
shkencorė
tė provojnė e tė provojnė sėrish.

Nė kėto vitet e
fundit ata
kanė formuluar njė seri hipotezash pėr mėnyrėn me tė cilėn
truri
pėrpunon informacionet, me shpresėn pėr t‘i aplikuar mė tej nė
makineritė
inteligjente. Por asnjė nga kėto ide deri tani nuk ka
ngjallur
entuziazėm tė madh. Por ndoshta njė ekip i Universitetit tė
Londrės
ka arritur tė zhbllokojė kėtė situatė. Karl Friston dhe kolegėt e

tij kanė formuluar njė ligj matematikor, qė sipas disave mund tė jetė
studimi
mė i afėrt i teorisė unike. Puna e tij e ka bėrė Stanislas
Dehaene
tė ndėrrojė mendje (ky i fundit, njė psikolog dhe
neuroshkencėtar i
“CollĆ©ge de France” tė Parisit) mbi mundėsinė se
ekziston njė
ekuacion i Skrodinger pėr trurin. Friston u nis nga njė
teori qė
ekzistonte mė parė, e cila e konsideronte materien gri si njė
makineri
pėr llogaritjen e probabilitetit nė gjendje tė bėjė parashikime

vazhdueshme pėr botėn dhe t‘i
rifreskonte nė bazė tė perceptimeve
tė shqisave. Kjo teori lindi nė vitin 1983, kur Xhefri Hinton, i
Universitetit
tė Torontos dhe Terri Sejnovski, qė nė atė epokė punonte

universitetin “Johns Hopkins”
tė Baltimorės, e pėrshkruan trurin
si
njė makineri qė i merr vendimet nė bazė tė stimujve qė vijnė nga bota
e jashtme. Nė vitet nėntėdhjetė, tė tjerė kėrkues hodhėn hipoteza se
truri
dijet e tij i ka pėrftuar me anė tė probabilitetit: nė vend tė
llogarisė
distancėn e njė objekti, duke pėrdorur njė numėr, ai e trajton
atė
si njė gamė tė mundshme vlerash, disa prej tė cilave janė mė tė
mundshme
se tė tjerat. Truri pėrdor njė mekanizėm rrjedhimor pėr tė
ndėrtuar
modele gjithmonė e mė shumė precize pėr atė se ēfarė po ndodh
tani
dhe do tė
ndodhė nė tė ardhmen, mendon Friston. Me fjalė tė
tjera,
truri mendohet se llogarit mundėsitė me formulėn e Bayes (qė e
merr
emrin nga matematikani britanik i viteve 1700, Tomas Bayes), njė
sistem
pėr tė pėrditėsuar llogaritė e probabilitetit tė njė ngjarjeje nė

bazė tė informacioneve tė reja. Nga njė seri eksperimentesh
mbi
perceptimin
dhe tė kuptuarit ėshtė zbuluar se njerėzit e llogarisin
pozicionin
ose shpejtėsinė e njė objekti nė lėvizje me njė metodė
korrespondente
me teorinė e probabilitetit tė Bayes.

Madje ėshtė
vėrtetuar
se truri formulon parashikime dhe i pėrditėson sipas teorisė

Bayes. Pėr shembull, kur dėgjojmė dikė tė flasė, truri ynė nuk
limitohet
sė marri informacione, madje parashikon se ēfarė do tė dėgjojė

tjetėr dhe modifikon nė mėnyrė konstante parashikimet e tij nė bazė tė
informacioneve
qė do tė marrė nė vazhdim.

Kjo influencon
thellėsisht nė atė
se ēfarė dėgjojmė dhe na lejon t‘u japim kuptim edhe
fragmenteve tė
bisedave ku nuk jemi pėrqendruar plotėsisht. Kapaciteti
pėr tė bėrė
parashikime dhe pėr t‘i rifreskuar ato duket si njė
karakteristikė
universale e trurit, qė vlerėson nė vazhdimėsi
informacionet dhe i
krahason me parashikimet e tij tė brendshme pėr tė
krijuar njė
kuptim. Gjithsesi, ligji i Bayes nuk ėshtė njė rregull i
pėrgjithshėm,
por mė sė shumti ėshtė njė kompleksitet metodash qė
bashkėveprojnė
dhe pėrdorin teorinė e probabilitetit, si pėr shembull
kuptimi i
fjalėve, njohja e objekteve ose tingujve. Por askush nuk ka
arritur
deri mė tani t‘i unifikojė kėto teori dhe as tė shpjegojė pėrse
turi
funksionon kėshtu. Por kėtu futen nė lojė kėrkimet e Friston, qė nė
vitet nėntėdhjetė punonte bashkė me Hinton nė Universitetin e Londrės.

atė kohė Hinton kishte filluar tė eksploronte konceptin “energji e
lirė”,
qė aplikohej nė rrjetet nervore artificiale. Njė model qė vjen
nga
termodinamika dhe nga mekanika statike, ku tregon sasinė e energjisė
sė vlefshme tė njė sistemi, si pėr shembull njė makineri me avull, qė
ėshtė
e barabartė pak a shumė me diferencėn ndėrmjet energjisė totale tė

prodhuar dhe energjisė “sė panevojshme”. Hinton kishte kuptuar se
energjia
e lirė ishte ekuivalenti matematikor i diēkaje qė e njihte
mirė:
diferenca ndėrmjet parashikimeve tė bėra nga njė rrjet nervor
artificial
dhe perceptimet e tij reale. Ai dėshmoi se ishte e mundur tė
zgjidheshin
disa problem mė tė rėndėsishme qė ishin shfaqur me
makineritė, duke
e konsideruar “gabimin nė parashikim” si energji tė
lirė dhe e
minimizoi atė. Ndėrsa Friston shpenzoi shumė vjet pėr tė
kuptuar
nėse mund tė aplikohej i njėjti koncept nė funksionimin e
trurit.
Filloi tė kuptonte se pėrditėsimi konstant i llogaritjeve tė
mundėsive
mund tė shprehej edhe nė terma tė minimizimit tė energjisė sė
lirė.
Nė vitin 2005 sugjeroi idenė se njė “princip i energjisė sė lirė”
do
tė shpjegonte tė paktėn perceptimin e shqisave.

Le tė marrim
njė
shembull kur shohim diēka me bisht tė syrit. Nė fillim nuk kuptojmė
qartė
se ēfarė ėshtė, ose pėr tė pėrdorur terminologjinė e Friston
kuptojmė
se ėshtė njė hapėsirė gabimi ndėrmjet asaj qė truri parashikon
dhe
asaj qė percepton. Pėr tė zvogėluar kėtė hapėsirė gabimi, Friston
mendoi
se truri ka dy alternativa: tė ndryshojė parashikimin e tij, ose

ndryshojė mėnyrėn me tė cilėn mbledh tė dhėnat nga ambienti pėrreth.
Nės
zgjedh tė dytėn, do ta kthejmė kokėn instinktivisht pėr ta vendosur
objektin
nė qendėr tė fushėpamjes tonė. Kjo ėshtė njė mėnyrė pėr tė
pakėsuar
sa mė shumė mundėsinė pėr t‘u vėnė nė befasi. Ndėrsa nga
kėndvėshtrimi
matematikor, energjia e lirė ėshtė gjithmonė superiore
ndaj
befasisė. Pra, nėse mund ta pakėsojmė nė minimum, do tė jemi nė
gjendje
tė evitojmė pėrballje tepėr tė shpėrqendruara me botėn e
jashtme.
Nė ato kohėra, Friston zhvilloi principin e energjisė sė lirė
pėr tė
shpjeguar perceptimin, por tani mendon se kjo mund tė shtrihet
edhe
nė tipe tė tjera procesesh cerebrale. Sipas tij, nė fakt, sot ēdo
veprim
i trurit ka tendencėn pėr tė minimizuar energjinė e lirė, ose
gabimin
e parashikimit: nė brendėsi tė tij do tė ndryshojnė tė gjitha
ato
qė mund tė eliminojnė gabimet e parashikimeve, qė nga aktivizimi i
neuroneve,
deri te lidhjet e tyre, nga lėvizjet e syve e deri te
vendimet e
marra nė jetėn e pėrditshme. Marrim si shembull elasticitetin
e
neuroneve, qė si ide tashmė ėshtė pranuar nga shumė shkencėtarė se,
duke
fituar eksperiencė, truri modifikon rrugėt e tij tė brendshme dhe
gjithashtu
lidhjet e tij. Kjo teori, e propozuar nė vitet 1940 nga
psikologu
kanadez Donald Heb, konsiderohet si mekanizmi me bazė nė tė
kuptuarin
dhe memorien. Principi i Frinston e shpjegon kėtė proces duke
pėrshkruar
neuronet se si ndėrveprojnė me njėri-tjetrin kur pėrballen me
njė
stimul tė ri. Neuroni A “parashikon” se neuroni B do tė reagojė
ndaj
stimulit nė njė mėnyrė tė caktuar. Dhe nėse parashikimi ėshtė i
gabuar,
neuroni A do tė modifikojė forcėn e lidhjes sė tij me neuronin
B,
pėr tė pakėsuar hapėsirėn e gabimit. Praktikisht, truri do tė
modifikojė
parashikimet e tij tė brendshme, deri sa ta pakėsojė gabimin

minimum dhe rezultati ėshtė krijimi i njė arsyetimi ose magazinimi i
njė
kujtimi.
Nė teori, gjithēka shkon mirė, por si do tė dimė nėse
truri
real funksionon pikėrisht kėshtu? Pėr t‘iu pėrgjigjur kėsaj
pyetjeje,
Friston dhe tė tjerė kėrkues janė pėrqendruar nė koren e
kokės,
shtresa prej tre milimetrash qė formon sipėrfaqen e jashtme tė
trurit.
Ajo ėshtė qendra e funksioneve “tė larta”, si tė njohurit, tė
kuptuarit,
perceptimi dhe tė folurit. Ka njė anatomi precize, njė
hierarki
shtresash me neurone, ku ēdokush prej tyre ėshtė i lidhur me
neuronet
e niveleve tė tjera. Friston ka krijuar njė simulim kompjuterik

kores sė kokės me shtresa neuronesh, qė marrin dhe transmetojnė
sinjale:
ato qė shkojnė nga nivelet mė tė larta drejt niveleve mė tė
ulėta
pėrfaqėsojnė parashikimet e brendshme tė trurit, ndėrsa ato qė
shkojnė
nė sensin e kundėrt pėrfaqėsojnė perceptimet sensoriale. Kur
vjen
njė informacion, neuronet e nivelit tė lartė rregullojnė
parashikimet
e tyre nė bazė tė teorisė sė Bayes. Mund tė duket si njė
simulim
abstrakt, por ka njė qėllim konkret: kjo i lejon shkencėtarėt tė

kuptojnė se cilat skema duhet tė kėrkojnė nė
trurin njerėzor.


vitin 2007, ekipi kėrkimor pėrdori imazhe tė marra nga rezonancat
magnetike
pėr tė
ekzaminuar se ēfarė ndodh kur sytė tanė janė duke
parė.
Vullnetarėt shikonin dy seri pikash nė lėvizje, tė cilat
ndonjėherė
lėviznin nė sinkroni dhe disa herė nė mėnyrė mė tė ērregullt.
Skema e
kėtij aktiviteti korrespondonte mjaft mirė me modelin e Friston
dhe
kėshtu u vėrtetua hipoteza se sinjalet qė shkojnė
nga lart
poshtė
vlejnė pėr tė korrigjuar ndjeshėm gabimet e parashikimeve. Madje
ėshtė
vėrtetuar se e njėjta
gjė vlen edhe pėr sinjalet akustike. Por
disa
tė tjerė nuk besojnė se principi i “energjisė sė lirė” ėshtė i
vlefshėm.
Gjithsesi, ka shumė pėr t‘u punuar, por deri mė tani puna e
Friston
ėshtė ajo mė shpresėdhėnėsja. Do tė duhet kohė pėr tė vlerėsuar
punėn
e tij, por deri mė tani ajo mbetet hipoteza mė e rėndėsishme.
Pjesa
mė e madhe e modeleve tė tjera ėshtė tepėr e limituar, duke marrė nė
konsideratė
vetėm njė aspekt tė
funksionimit tė trurit. Ndėrsa ai i
Friston i
afrohet mė shumė njė teorie tė pėrgjithshme, asaj ēfarė tė
gjithė
shkencėtarėt duan tė formulojnė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
MISTERET E TRURIT NJERZOR?
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shėndeti-
Kėrce tek: