Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Origjina e Skenderbeut

Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next
AutoriMesazh
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 178
Age : 66
Vendi : Kerēove
Profesioni/Hobi : Historian
Registration date : 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 1:37 am

Xhiti, Shqiptaret jene nder te paret ne Ballkan qe e pranuan krishterizmin. prokopie Cezares thote se sllavet e moren nga iliriket krishterizmin dhe se te gjitha kishat ne Ballkan jene te ndertuara nga shqiptaret. Bullgaret kryqezohen ne vitin 850 dhe serbet ma vone. Kishat ne Kosove , pra jene te ndertuara nga shqiptaret dhe jo nga serbet.
Ne fillim kane qene te gjithe te krishtere dhe nuk ka pasur katolik e ortodoks. Kjo ndarje behet mw vone me ndarjen e Romws dhe kisha e lindjes me qender ne K.Pol fillon te quhet ortodokse. Shqiptaret mbesin nen sundimin bizantin dhe me presionin e Car Dushanit kthehen ne ortodoks edhepse shumica vazhdojne te jene katolike, sidomos veriu i Shqiperise.
Historia nuk eshte matematike dhe kurgje nuk eshte apsolute. Zbulimi i nje dokumenti te ri mund ta ndryshoje nje teori qindvjecare.
Une kam zbuluar dhe vertetuar se Mojsi Golemi, komandanti i Skenderbeut nuk e ka tradhetuar Skenderbeun por ka agjent i zbulimit sekret te Skenderbeut dhe i derguar nga vete ai te sulltani per te zbuluar sekretet luftarake qe kishte sulltani ne ushtrine e tij.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 1:55 am

Cito :
Ilmi Veliu
te gjitha kishat ne Ballkan jene te ndertuara nga shqiptaret

Marin Bizzi ne viziten e tij te vitit 1610 ne Prizren tha se , "KANE NGELUR VETEM DY KISHA KATOLIKE NGA GJITHSEJT 80 QE ISHIN"

1610
Marino Bizzi:
Report of a Visit to Parts of Turkey, Bar, Albania and Serbia



When the time arrived, we set off on our journey to the city of Prizren, which we entered at two o'clock in the morning, this city being without walls as are almost all of these towns. The priest walked through the town with some trepidation because some janissaries had recently killed one another in his house. They had gone there for a meal. The Turks claimed that the priest ought to be punished, because the murderers got away.
This city contains 8,600 quite large houses, almost all of which have courtyards like rural homes in Italy. It is larger than all other towns except Skopje which is 40 miles away. Prizren is irrigated by fountains and other sources of flowing water, which turn the water mills and enrichen and enliven the city.
Upon our arrival, we were told that some monks of the schismatic metropolitan had been waiting near the doorway of the priest's house where I was staying until one in the morning to meet me. The next morning I learned that they had only wanted to meet me. I heard nothing more of them during the three days I spent in Prizren, but on one of the mornings, the said schismatic metropolitan sent his janissary to force the priest to give him money, as usual.
In this city, a bell rings from atop one of the many minarets which belong to the mosques. It keeps time by means of a clock built for the Turks by some Frenchmen, something quite unusual in Turkey. There are hardly more than 30 Latin homes. There is a church bearing the name of Our Lady of the Assumption, which within a short period was set on fire three times by the Turks and looted twice, in particular on the occasion of the murder among the janissaries. It has a good portico in front of it and a very large cemetery surrounded by walls. It has a chalice and paten and a small image with a silver cross, which is placed upon the altar when mass is celebrated. It had two silk chasubles with two nice tablecloths and a golden fore altar for the choir. There was no shrine, no baptistry and no holy oils. We therefore gave them some of ours. There are many schismatics in the city. They much exceed the number of the Latins, who have at their disposal only two churches out of the 80 they once had.
http://www.albanianhistory.net/texts16-18/AH1610.html


Ketu shifet grabitja e Kishave nga ana Serbeve (Fes Serbe , jo etnosi Serb , se nuk kishte ateher Serb ) , pra i kane marre te gatshme ne ate kohe nga Shqiptaret . Deshmon edhe ky liber 400 vite i vjeter .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 2:02 am

Per te qene 100% te sakte se vertet ashtu eshte , deshmon edhe libri i shkruajtur nga vet ata :
(Nuk po e postoj sepse shkruan ne gjuhen Sllave , por e la vetem linkun qe dikuj me siguri i duhet )

1. http://img99.imageshack.us/img99/9748/iiiprevodiocius2.jpg

2. http://forum.cafemontenegro.com/attachment.php?attachmentid=22446&d=1218061697


3. http://forum.cafemontenegro.com/attachment.php?attachmentid=22447&d=1218061722

Thuhet : Papa Klement kerkon nga Mbreti Dushan Nemanjic ti ktheje dy kishat Katolike ne Prizren tė cilėt ishin rrėmbyer nga familja mbretėrore
dhe dhene kishes Serbe .
Pergaditi :Vojislav Nikolic .
Perkthyen nga latinishtja : Mile Bogeski , Ana Klikovac , Vesna Hrvatin .


Edituar pėr herė tė fundit nga Arbėr. nė Sun Nov 28, 2010 2:04 am, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 2:03 am

Qe te dy postimet perputhen njera me tjetren .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 1:09 pm

shumir e ka skjaru profesori VELIU pak ma heret se familja Skenderbeut ska pas lidhe gjaku asgje me familje ortodokse Serrbe, duket se babai i ti fore jo, dhe nana e ti esht qujtur VJOSANA e jo VOJSAVA siq pretendojn disa te dhena te serbeve ta perfitojn per veti sikurse per nan TEREZEN, qe po tentojn.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 2:15 pm

eshte evrtet se nana e skennderbeut ka qen malazeze.
Shqiptaret po ja nderrojne emrat siq po dojne vete.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 2:28 pm

Edhe Mala Zezt jan fis ILIR!!!
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 2:32 pm

haaa na knaqet tashe edhe malazezet dojne mi ba shqiptare
edhe pak edhe serbet e sllovenet
qenka interesant pra se si vetem shqiptaret ne bote skane shtet te mirfillte ne shqiperi tradhtaret e tokat shqiptare te coptuara.
Po te jete ashtu jugosllavia qenka e shqiptareve
haa more gjem ku pi merr ato ljame
mos lexo qka shkruajn iddivid te pa pergjegjshem vetem tja futi diqka...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 2:35 pm

XHITI-lype se e gjan edhe ket jam i sakt 100%
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 2:41 pm

ska nevoje me gjet ku i dijme keto gjera qe moti
se qka shkruajne njerez te pa pergjegjshem sja vlen te lexojme..
ky eshte mendim i nje individi
sote historine e kane bere lloq
tulifar hajvani tu shkrue.
Ashtu te marrim sote ne libra shkruan se Rugova e berei kosoven shtet qe sehste fare as shtet as Rugova qe ka bere nje lloj shteti
thojne se Ahmet Krasniqi e tahir zema jane komandante te UCK
ku dihet se keta kene qen bashkpunetore te serbise kunder uck.
pra histori te mirefillte skemi
edhe historia e Skenderbeut nuk kane shnime te sakta per te
as per shume gjera
duhet ne nje te ardhme te hulumtohet historia e veret.
kete e thojne shume expert shqiptare dhe te huaj
deri tashe vetem ja kane fut disa historian pa verifikue gjerat.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 2:50 pm

Cito :
eshte evrtet se nana e skennderbeut ka qen malazeze.
Shqiptaret po ja nderrojne emrat siq po dojne vete.
Nuk kishte Malazeze po as Serb ne kohen e Skenderbeut si ETNI , kishte vetem fe Serbe .. Nena e Skenderbeut eshte nga Pollogu me sa e di une , dhe kush jeton sot aty ?
Si gjithehere me pare =Shqiptaret edhe sot ... dhe fakt eshte qe Malezezet e vertet jane Shqiptare , pa dyshim qe ate edhe vete e shkruajne ate .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 3:25 pm

Gjatė periudhės sė Muratit tė II, Shqipėria u kthye nė njė pjesė integrale tė shtetit osman. Megjithatė nė kėtė kohė disa kryetarė fisesh katolike tė Shqipėrisė Perėndimore vazhdonin tė bashkėpunojnė akoma me Republikėn e Venedikut dhe Mbretėrinė e Napolit. Kur ju jepej mundėsia, tė fundit, grabisnin qytetet muslimane. Kryetarėt e fiseve katolike ishin tė pakėnaqur me sistemin e timareve dhe dobėsimin e feudeve tė tyre. Ne 1431, klanet e fuqishme tė arianitėve dhe kastriotėve – fuqia e tė cilėve kishte rėnė nga ligjet e sheriatit – u rrebeluan kundėr shtetit Islam. Por rebelimi i tyre do tė shtypej sėrisht, ngaqė shumica e shqiptarėve tė krishterė timar-mbajtės nuk mbėshteste gjurullditė e tyre. Vetėm njė bandė e vogėl rebelesh e udhėhequr nga Skėnderbeu, qė ishte mjaft mirė i armatosur dhe paguar nga mbreti i Napolit, vazhdoi luftėn deri mė 1468. Ndėrsa nėna e Skėnderbeut ishte serbe, ai (Skėnderi) kishte studiuar nė Stamboll. Pas vdekjes sė tij, pax-Ottomanica (paqja osmane) do tė rivendosej nė Shqipėri.

Njė pjesė e shqiptarėve Islamin e pranuan si edhe katoliēizmin roman apo ortodoksinė greke – mė parė - pėr arsye tė zakonshme. Por njė pjesė e mirė e tyre, islamin e pranoi si pasojė e fuqisė thirrėse tė doktrinės Islame. Kur flasim pėr pėrkatėsitė fetare tė popujve nė Evropė, ne duhet tė kemi parasysh qė shoqėritė mesjetare ishin katolike, ortodokse apo muslimane, ngaqė mbretėrit dhe princat e kohės sundimin e tyre e kishin ngritur mbi kėto ide. Por agjenti mė i fuqishėm i islamizimit nė tokat e dominuara osmane tė Evropės Lindore nuk ishte as fuqia fitimtare turke, as dekadenca e kishave tė krishtera, por puna misionare dhe stimuli i dervishėve dhe hoxhallarėve Islam tė cilėt predikonin pa lodhje fjalėt e Kuranit tė afėrmve tė tyre.[18] Pas rėnies sė rebelimit tė Skėnderbeut, autoritetet turke nuk i detyruan kurrė shqiptarėt e krishterė tė pranojne Islamin, pasiqė siē dihet, sulltanėt osmanė nuk islamizuan dot as gratė e tyre serbe, bizantine dhe perėndimore. Megjithatė nė disa raste, tė krishterėt shqiptarė, serbė, grekė dhe bullgarė, e kishin pėr adet qė vajzat e tyre “t’ia japin me qera” feudalėve muslimanė (derebejve) pėr njė periudhė tė caktuar kohe. Feudalėt muslimanė paguanin njė shumė tė caktuar parashė ndaj babės qė “jepte me qera” tė bijėn.[19]

Megjithatė nė Britaninė e krishterė, bujkrobėrit e feudalėve britanikė ishin shumė herė mė tė degraduar nė marrėdhėniet seksuale, falė traditės sė ‘jus prima noctae-s’, e cila i jepte feudalėve britanikė tė drejtėn tė pėrdhunojnė gjatė natės sė parė tė martesės, gratė e bujkrobėrve tė tyre skocezė. Fisnikėt aristokratik anglezė nuk paguanin pėr kėtė “tė drejtė” asgjė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 3:28 pm

ja argumentet se qka ka qen nena e skenderbeut
po edhe ajo qe shqiptaret nuk i ka konvertue turku ne musliman po edhe me pare shume heret ishin musliman
siq ishte qyteti sicilian i teri me musliman ne ato kohe.
para ardhjes se turku.
Ka shume argumente po eshte aq shume sa qe mbushet faqja dhe e lashe me kete.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Driniiiii
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 3254
Age : 37
Vendi : Belfast
Registration date : 17/02/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 3:34 pm

Xhiti autori i keti shkrim kushe eshte, nga rrjedh ky shkrim nga na vjen...?
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 3:40 pm

Gjatė periudhės sė halifit tė famshėm abasid, Harun
al-Rashid nė Bagdad, edhe shkollarėt mė seriozė arabė
besonin se arnautėt e Shqipėrisė ishin arabė ghasanidė nga
Siria apo berberė nga Afrika Veriore, tė cilėt ?tė vėrbuar
nga xhahiliteti para-islamik? u kthyen nė tė krishterė. Ata
kaluan detin Mesdhe dhe u vendosėn nė tokėn e romakėve.
Pas rėnies se shtetit islamik tė Siēilisė, shumė muslimanė
arabė dhe berberė, rrefugjatė tė luftės, kaluan detin e
ngushtė tė Adriatikut dhe gjetėn strehim nė Shqipėri via
Raguzes (Dubrovnikut). Sesa ėshtė numri i tė shpėtuarve nga
masakra fetare kundėr muslimanėve tė shpėrngulur nga qyteti
Pulian i Lucerės (A.D. 1300) tė cilėt pėr tė shpėtuar nga
shpata e krishterė, gjetėn strehim nė malet e Shqipėrisė
ėshtė subjekt i hapur ndaj debatit. Megjithatė disa nga tė
arratisurit muslimanė nga ?safe heaven-i? (zona e sigurisė)
mesjetare tė Lucerės arritėn tė vendosen dhe strehoen nė
republikėn e pavarur tė Raguzės, e cila nė tė kaluarėn
kishte patur marrėdhenie mjaft tė mira tregtare me Siēilinė
Islamike. Nėse gjenerata e tretė e kėtyre rrefugjatėsh
muslimanė nga Siēilia dhe Pulia arriti tė mbijetojnė si
muslimane apo kripto-muslimane nė malet shqiptare, ata do
tė kenė qėnė nė mesin e atyre shqiptarėsh qė pritėn me
entuziazėm ardhjen e trupave turke tė udhėhequra nga Jakut
Pasha dhe nga Firouz hoxha, nė kryeqytetin shqiptar tė
Krujės (Akēa Hisar) nė 1396.
Shqipėria e vjetėr e madhe, e kohėve tė mesjetės ndahej nė
dy grupe linguistike kryesore: nė Gegėrinė dhe Toskėrinė,
ndėrsa banorėt e tyre njiheshin si gegė dhe toskė. Emri i
tė parėve i pėrket shqiptarėve tė veriut tė Shqipėrisė,
ndėrsa i dyti jugorėve. Gegėt janė malėsorė qė jetojnė nė
zonat e Shkodrės, nė Kosovė, nė Dibėr dhe nė kryeqytetin e
Maqedonisė nė Uskub (Shkup). Ata ndoshta janė, pasardhės
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 3:42 pm

vijne nga historianet Kroat turk Italian Sllav Grek shqiptare etj...
permbledhje doreshkrimesh nga e kaluara e lufterave ballkanike evropjane ,arabe,turke..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 3:43 pm

Cito :
Megjithatė nė disa raste, tė krishterėt shqiptarė, serbė, grekė dhe bullgarė,
Ketu ben gabim autori , nuk kishte Serb as Greke ne kohen e Skenderbeut , ja ku e shkruan dhe vete me larte :
Cito :
Njė pjesė e shqiptarėve Islamin e pranuan si edhe katoliēizmin roman apo ortodoksinė greke
Jo si nacionalitet por , FE ORTHODOXE GREKE .
Si etni , ekzistonin vetem Shqiptaret .
Perndryshe kishte Musliman edhe para ardhjes se Turqeve , por jo shumic dhe vet e kam postuar ate Xhamin te ndertuar para se te vijne Osmanet e njejta eshte edhe ne Lezhe a ne Lushnje me duket ..?
Emrat Shqiptaret i merrnin simbas fese ne ate kohe , sikurse kete , shef emer shqiptare ketu ?

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 3:44 pm

Ja kushe ka dhene keto skrime.

Pollo dhe A.Puto, pp. 24-28

[2] Al-Sayyid Ahmad bin Al-Sayyid Zayni Dahlan, pp. 80-83.


[3] Arabet e zinje enigmatik “Kara Arapi” te Bosnies, Rumelise dhe Aranautllukut (Shqiperise) jane pershkruar nga eksploratori i famshem Musliman i Evropes, Efendi Evlija Celebi. Shiko: E. Chelebi, Petpis, Bulgarian tr. and ed. by S. Dimitrov, Sofia: Institut za Balkanstika pri BAN, 1972, p. 223, also ed. A. Matkovski, Makedoniya vo delata na stanskite patopistzy, Skopje (Uskub): Misla, 1991, p. 561.


[4] Burime te zgjedhura per historine e Shqiperise, vol. 3, Shqiperia nen sundimin feudal ushtarak ottoman (1506 – 1839), ed. nga I. Zamputi, S. Naci, Z. Shkodra, Tirane 1963, shtese gjithashtu; Dokumente te shek. XV per historine e Shqiperise 1479 – 1506, ed. nga I. Zamputi, Tirane 1967.


[5] Zachariadou in: Latins and Greeks in the Eastern Mediterranean Aftetr 1204, eds Arbel, Hamilton, p. 214. Idem, “The catalanians of Athens and the beginning of the Turkish expansion in the Aegean Area,” in studi mediaveli vol. 31, pp. 821 – 838.


[6] Zachariadou, op. cit, p. 220, 222


[7] H. Inalcik, Gelibolu, Encyclopedia of Islam, New Edition, Leiden: E. J. Brill, 1979.


[8] Copia brevis Domini Innocentii ad Principes et Potentatus Christianos super cansa expeditions contra Turcum (A copy of the pope’s note of April 12, 1489)/ Arch. Segr. Vaticano, Miscellanea, II, vol. 56, fol 373


[9] Thalloczy Jiricek, Sufflay, pp. 257 – 269


[10] Novakovic, pp. 153-155.


[11] Anna Komnena, p. 103.


[12] Encyclopedia of Islam, p. 653


[13] M. Bizzi, relatione, op. cit, fol. 9.


[14] Ibid, fol. 12 – 13.


[15] Voyages de Pietro Della Valle, Rouen: R. Machuel 1745, vol 1, p. 37. Also: Notize universalli dello stato di Albania e dell’ operato da Monsigniore Vincenzo Zmaievich, arcivescovo de Antivari, esaminante nelle Congregationi Generali di Propaganda Fide di 3 Debr. 1703 – 1012, feb 1074, Bibliotheca Barberinna, Rome, MSS, no. L. p. 126.


[16] H. Inalcik, Arnavutlluk, Encyclopedia of Islam, New Edition, Leiden,: E. J. Brill, 1979, pp. 650 – 52.


[17] H. Inalcik, “Timariotes Chretiens en Albanie au XVe sielce” in: Mitteilungen des Asteirrichische Staachzarsivs, 4 Band, Vienna, 1951, pp. 118 – 38.


[18] P. Bartl, Die Albanische Muslime zur Zeit der Nationalen Unabhagtigkheitsbewegung, Weisbaden 1968, pp. 16 – 26


[19] Vryonis, p. 203


[20] G. Stadmuller, “Die Islamisirung bei den Albanern,” in: Jahrbucher fur Gechicte Osteuropas, no. 3, (1955), Munich, pp. 405 – 420


[21] Kiel, p. 21


[22] H. Inalcik, op. cit, p. 651


[23] Ibid., pp. 654 – 656.


[24] Evliya Chelebi, pp. 555 – 561. Sratsimi, pp. 183 – 213


[25] Kalesi, pp. 49 – 61.


[26] Shkodra, pp. 160 – 71


[27] Bizzi, op. cit., passim


[28] Reported e Gillaume Adam, kryepeshkop i Tivarit te Mbreti Freng Filip VI Valois ne 1332, dhe letra e Guido de Padoves (1350), cituar nga C. Jiriek, Geschiste Der Serben, Gotha 1911 ….


[29] Swire, pp. 16 – 17



geovisit();
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Driniiiii
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 3254
Age : 37
Vendi : Belfast
Registration date : 17/02/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 3:51 pm

Ma murr mendja se jan Geschite serbe.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 3:54 pm

nuk jan serbe ..
nuk i lexon fare . jane historian shqiptare ,,gjerman boshnjak serb kroat ,turk maqedonas
lexo:
NUk ka hitori te shqiptareve se arhivat si kemi ne te asj kohe
dhe historianet tone hulumtojne arhivat e huaja.
po te gjitha shenimet mirren ne arken

Kronikat Islamike tė mesjetės tė parėt e shqiptarėve i kanė identifikuar me fiset arabe tė krishtera qė emigruan nė zemėr tė Bizantit pas islamizimit tė hershėm tė Sirisė, Palestinės, Jordanisė dhe Hixhazit. Shkrimtarėt e hershėm arabė tė periudhės klasike islame i njihnin shumė mirė ndarjet gjeografike tė Ptolemeut tė Aleksandrisė, i cili fiset ilire “Albanoi” i pėrshkruante si banorė agresivė qė jetojnė ndėrmjet Dyrrahut-Roman dhe Albanopolisit. Muslimanėt e Andaluzisė (nė Spanjėn pas-vandalike) gjatė shekullit tė nėntė, dhe Siēilisė, i njihnin shumė mirė edhe sakalibėt apo sllavėt, tė cilėt si skllevėr militantė dhe aleat tė avarėve pushtuan pjesen ilirike tė Ballkanit nė shekullin e shtatė tė erės sonė.

Sllavėt nomadė dhe fiset e sllavizuara kroate sėbashku me serbėt, i detyruan barinjtė shqiptarė tė braktisin vendet e tyre antike nė Arbanon, nė veri tė Liqenit Ohėr. Si pasojė fiset shqiptare u fortifikuan nė kodrat e Ilirisė jug-perėndimore. Mundėsia ekziston qė disa arabė tė krishterė tė kenė emigruar nga Siria dhe jetuar nė Maqedoni gjatė shekullit tė shtatė tė erės sonė. Kėta arabė duhet t’iu jenė bashkangjitur shqiptarėve nė ngujimet e tyre nė Epir, Thesali dhe Shqipėrinė e sipėrme. Burimet bizantine tė kohės, konfirmojnė se fisi i krishtėrizuar arab i Banu Ghasanėve (ghasanidėve) i udhėhequr nga Xhabal bin Al-Ahyan i mbiquajtur Arnaut, u largua nga Siria pas marrjes sė Sirisė nga muslimanėt dhe u prit nga Perandori Kostandin II nė Maqedoni. Disa historianė kanė spekulluar se Perandori Nikoforus i I qė sundoi nė Kostandinopojė ndėrmjet viteve 802 dhe 811, tė ishte vetė pasardhės i Xhabalit, tė fundit tė fisit tė ghasanidėve.

Gjatė periudhės sė halifit tė famshėm abasid, Harun al-Rashid nė Bagdad, edhe shkollarėt mė seriozė arabė besonin se arnautėt e Shqipėrisė ishin arabė ghasanidė nga Siria apo berberė nga Afrika Veriore, tė cilėt “tė vėrbuar nga xhahiliteti para-islamik” u kthyen nė tė krishterė. Ata kaluan detin Mesdhe dhe u vendosėn nė tokėn e romakėve.[2]

Pas rėnies se shtetit islamik tė Siēilisė, shumė muslimanė arabė dhe berberė, rrefugjatė tė luftės, kaluan detin e ngushtė tė Adriatikut dhe gjetėn strehim nė Shqipėri via Raguzes (Dubrovnikut). Sesa ėshtė numri i tė shpėtuarve nga masakra fetare kundėr muslimanėve tė shpėrngulur nga qyteti Pulian i Lucerės (A.D. 1300) tė cilėt pėr tė shpėtuar nga shpata e krishterė, gjetėn strehim nė malet e Shqipėrisė ėshtė subjekt i hapur ndaj debatit.[3] Megjithatė disa nga tė arratisurit muslimanė nga “safe heaven-i” (zona e sigurisė) mesjetare tė Lucerės arritėn tė vendosen dhe strehoen nė republikėn e pavarur tė Raguzės, e cila nė tė kaluarėn kishte patur marrėdhenie mjaft tė mira tregtare me Siēilinė Islamike. Nėse gjenerata e tretė e kėtyre rrefugjatėsh muslimanė nga Siēilia dhe Pulia arriti tė mbijetojnė si muslimane apo kripto-muslimane nė malet shqiptare, ata do tė kenė qėnė nė mesin e atyre shqiptarėsh qė pritėn me entuziazėm ardhjen e trupave turke tė udhėhequra nga Jakut Pasha dhe nga Firouz hoxha, nė kryeqytetin shqiptar tė Krujės (Akēa Hisar) nė 1396.

Shqipėria e vjetėr e madhe, e kohėve tė mesjetės ndahej nė dy grupe linguistike kryesore: nė Gegėrinė dhe Toskėrinė, ndėrsa banorėt e tyre njiheshin si gegė dhe toskė. Emri i tė parėve i pėrket shqiptarėve tė veriut tė Shqipėrisė, ndėrsa i dyti jugorėve. Gegėt janė malėsorė qė jetojnė nė zonat e Shkodrės, nė Kosovė, nė Dibėr dhe nė kryeqytetin e Maqedonisė nė Uskub (Shkup). Ata ndoshta janė, pasardhės tė fiseve ilire tė Penestit dhe Linkestit. Disa nga fiset gege tė Mirditės, Grudės, Kelmendit dhe Kastratit janė katolikė sipėrfaqėsorė. Megjithatė shumica e gegėve nisėn tė pranojnė islamin nė mėnyrė graduale pas shekullit tė 15tė. Gegėt muslimanė dhe tė krishterė kanė njė traditė tė gjatė hakmarrjesh me rituale tė vjetra qė kėrkojnė gjak pėr ēdo tė vrarė, pėr rrėmbim femre apo qoftė edhe fyerje. Gjakmarrja (nė mesin e gegėve) ėshtė e sanksionuar nga ligji para-islamik i Lekė Dukagjinit i njohur si “Ligji i Vjetėr.” Sipas ligjit tė Lekės, burri shqiptar ėshtė totalisht i pėrgjegjshėm pėr sigurinė e miqve te tij. Dhe vrasėsi, i cili e kryen kėtė akt nė mbrojtje tė nderit, sipas Ligjit te Vjetėr nuk mund tė shihet si vrasėsi qė e nis gjakėsinė. Gjakėsori, apo vrasėsi, zakonisht penalizohet duke i’a djegur shtėpinė.


e dosjeve ne Rom
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 3:55 pm

Nga postimi yt Xhiti , qe vetem e ke postuar , qe argumenton qe skishte "Grek" por vetem FE Greke ne ate kohe :
Cito :

[5] Zachariadou in: Latins and Greeks in the Eastern Mediterranean Aftetr 1204, eds Arbel, Hamilton, p. 214. Idem, “The catalanians of Athens and the beginning of the Turkish expansion in the Aegean Area,” in studi mediaveli vol. 31, pp. 821 – 838.
Latins=kuptim per fen Katolike
Grek= fen Orthodoxe .
Kjo eshte shum me rendesi per ne .

Kete me poshte e kam postuar te faqja e kaluar ne origjinal :
Cito :
[27] Bizzi, op. cit., passim
Cito :
[13] M. Bizzi, relatione, op. cit, fol. 9.

Kurse ky Serbi , shkruante : vetem shqiptaret jane authokton dhe skishte nacionalitet Serb ne mesjete .. Turqit e forcuan fen Orthodoxe ne kete rajon ..
Mund ta postoj , por eshte ne gjuhen Serbe .
Cito :
[10] Novakovic, pp. 153-155.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Driniiiii
Miqte e Forumit
Miqte e Forumit
avatar

Male
Numri i postimeve : 3254
Age : 37
Vendi : Belfast
Registration date : 17/02/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 4:02 pm

Xhiti na thua kushe eshte ky autor. A.K.BOGDAN na trego di per ket njeri qe ka botu ket liber ne New York mars prill 2000
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 4:04 pm

Historia e shqiptarėve ėshtė njė nga paradokset mė tė mėdha
nė kronikat e qytetėrimit europian. Milleniumi i kotėsisė
morri fund pėr shqiptarėt, pas ndėrhyrjes turke nė Ballkan.
Nė shekullin e 16tė, Shqipėria sėbashku me Bosnjen dhe
Maqedoninė, pėrfaqėsonin kufijtė mė tė rėndėsishėm tė
Halifatit Osman i cili zhvillonte anti-kryqėzatė kundėr
Kishės Militante. Brigjet e Adriatikut ishin tokat qė i
ofronin osmanėve strategjinė mė tė mirė tė mbrojtjes kundėr
papėve dhe kryqtarėve. Megjithatė dalja e Shqipėrisė
Muslimane si baza kryesore e turqve nė strategjinė osmane
pėr supremaci ngelet e paqartė nėse dikush kėrkon tė bėj
njė vlerėsim sa mė objektiv. Shqipėria ka qėnė njė pjesė e
qytetėrimit Islam, ku rezistenca e fiseve muslimane
shqiptare ndaj autoritetit qėndror, mundėsonte krijimin e
njė administrate autonome. Evolucioni i Shqipėrisė katoliko
? romane nga njė shtet klient i Republikės sė Venedikut nė
njė shtet Islam, do tė ndryshonte elitėn dhe popullin
shqiptar nė mėnyrė radikale.
Bullgarėt dhe serbėt pushtues, supremacinė e tyre nė
ish-Ilirinė bizantine e ndėrtuan vetėm me forcėn e armėve.
Dhe kjo bėhej nė njė kohė kur shqiptarėt kundėrshtonin
sllavizimin e egėr dhe e kundėrsulmonin atė. Nga shekulli i
11tė deri nė tė 15-tin, tokat veri-lindore tė arbėreshėve
mesjetarė qėndruan nėn pushtimin e feudalėve serbė tė Zetės
dhe Rashės, tė cilėt zgjeruan pushtetin e tyre mbi Shqipėri
papushim, deri nė momentet e rėnies sė Mbretėrisė Serbe nė
gjysmėn e dytė tė shekullit tė 14tė. Pushteti serb mbi
feudin e Deēanit nė vitin 1330, dhe gjithashtu historitė e
manastireve Ortodokse tė Shėn Mihalit dhe Gabrielit nė
Prizren (nga 1348 deri mė 1353) tregojnė nė mėnyrė tė qartė
prezencėn masive tė popullsisė shqiptare nė tė gjithė
fshatrat e Maqedonisė perėndimore, Kosovė dhe Metohi.
Shqiptarėt e kėsaj kohe ishin barinjė, mercenarė dhe
bujqėr. Nėn tiraninė serbe, shqiptarėt romano ? katolikė
dhe tė krishterė ortodoks tė ritit grek, u pagėzuan me
dhunė nė kishėn serbe, tė themeluar gjatė rregjimit shtypės
tė Stefan Dushanit. Sipas ligjit tė tij ?drakonian?, vetėm
kisha serbe ishte e krishterė ?e vėrtetė,? ndėrsa tė gjitha
fetė e tjera ishin tė ndaluara. Ata qė refuzonin tė
vaftisen nga priftėrinjtė serbė, damkoseshin nė fytyrė me
hekur tė nxehtė, dėboheshin, dhe pasuritė e tyre
konfiskoheshin nga c**** Serb. Shumė feudalė katolikė
shqiptarė dhe njerėzit e tyre qė i rezistuan politikės sė
serbizimit ekzekutoheshin.
Pėrpara pushtimit tė Shqipėrisė nga serbėt, ushtarėt
aventurierė normanė ishin ata qė dominuan zonat e
Adriatikut. Ata pushtuan Siēilinė muslimane dhe jugun e
Italisė duke ndihmuar papėn dhe princat lombardezė tė
rimarrin Pulian dhe Kalabrinė. Nė vitin 1078, peshkopi i
Devollit (Diabolis) nė Shqipėrinė qėndrore thirri trupat
normane nga Italia qė tė mbeshtesin romanėt katolikė vendas
kundėr bizantinėve. Normanėt erdhėn nė Shqipėri me
mercenarė muslimanė nga Siēilia dhe me njė kontingjent tė
vogėl bullgarėsh dhe grekėsh, tė udhehėqur nga Nikofor
Vasilikusi. Megjithatė kjo ushtri multi-etnike dhe
multi-fetare do tė mundej nga autokrati Aleks Komneni nė
1079. Gjatė kėsaj lufte, ushtria bizantine u mbėshtet nga
muslimanėt selxhukė tė sulltan Sulejmanit dhe nga trupat
mercenare turke. Ushtarėt muslimanė maqedonas ishin turq tė
marrė si pengje lufte dhe burgosur nga Joan Komneni gjatė
luftės selxhuko-bizantine nė Azinė e Vogėl.
Megjithatė, pas dy vjetėsh normanėt tė udhėhequr nga Robert
Guiskardi (?Robert Dinaku?) dhe biri i tij Boemundi, u
kthyen nė Shqipėri nga Otrantoja dhe morrėn Durrėsin dhe
Vlorėn (Avlona). Disa muaj mė vonė normanėt pushtuan pa
shumė rezistencė Shkupin dhe Ohrin. Perandor Aleksi, i
shtangur pėrpara humbjeve nė Shqipėri kėrkoi nga sulltani
selxhuk Sulejmani, ndihmė urgjente. Udhėheqėsi musliman i
Rumit (Konjės) i dėrgoi atij 7.000 luftėtarė me
eksperiencė, tė udhėhequr nga Kamir-khani (Kamires).
Ushtria e re bizantine e udhėhequr personalisht nga
autokrati Aleksis dhe aleatėt e tij muslimanė, sulmuan
normanėt pranė Larisės, nė Jug tė Maqedonisė. Megjithėkėtė,
trupat e Beomundit i rezistuan forcės sė sulmit bizantin,
turqve muslimanė dhe shigjetarėve oguzė, dhe arritėn tė
mbijetojnė.
Pas rėnies sė pushtetit bizantin, normanėt ndėrtuan
mbretėrinė e tyre nė Shqipėri, e cila shkonte nga Durrėsi
deri nė lumin Vardar, ku fiset nomade turke tė peēenegėve
dhe oguzet (Ög Öz) fushonin gjatė verės. Kėta kalorės nga
Stepat Kipēake, e kishin pėr zakon tė kalojnė lumin e
Danubit pranė Dobruzhės dhe plaēkisin nėpėr Ballkan deri nė
perėndim tė liqenit Ohėr.
Gjatė dy shekujve nė fjalė, portet shqiptare tė Durrėsit
dhe Vlorės ishin kthyer nė dyert e kryqtarėve perėndimorė
pėr nė Outremer via Egnatia (pėr nė rrugėn Egnatia). Gjatė
kryqėzates sė katėrt (1202 ? 1204), disa nga Militae
Christi (militantėt e Krishtit) perėndimorė, ku shumica
ishin hospitallers (nga urdhėri i Shen Xhonit) dhe
templarė, pushtuan Shqipėrinė, pėrpara se tė nisin
grabitjet dhe gjurullditė nė Kostandinopojė. Kryqtarėt,
Shqipėrinė e bėnė pjesė tė mbretėrisė sė tyre latine qė
udhėhiqej nga Baldvini i Flandersit. Ēfarė ne dimė rreth
popullsisė shqiptare tė kėsaj kohe ėshtė shumė pak. Kjo
vjen si pasojė e mospėrzjerjes sė shqiptarėve nė luftėn pėr
pushtet mes dukeve franko ? normanė dhe venecianėve. Por
gjatė kėsaj kohe, i vetmi entitet i njohur, dhe gjysėm i
pavarur i Shqipėrisė ishte Kruja, ku feudali i saj i
quajtur Progon kishte nėn pushtet njė kėshtjellė tė vogėl.
Nė 1208, nipi i tij Dimitri, kundėrshtoi pushtetin serb tė
Despotatit tė Zetės qė udhėhiqej nga ?Prinic i Madh?
Gjergji, dhe venedikasit qė kontrollonin mjaft pjesė tė
Adriatikut.
Kur kryqtarėt perėndimorė vendosėn pushtetin e tyre nė
Kostandinopojė, princi i Komnenėve, Mihali I u tėrhoq pėr
nė Shqipėri, ku forcat e tija besnike ishin nė gjendje tė
dėbojnė venedikasit nga shumė pjesė tė Adriatikut. Nė
Janinė ai deklaroi formimin e Despotatit tė pamvarur tė
Epirit, qė shtrihej deri nė Shkodėr. Pas vdekjes sė tij nė
1215, Theodhor Ėngjėlli dhe mė vonė djali i Mihal
Komnenusi, Mihali II Paleologus (1230 ? 1267), restoruan nė
Shqipėri supremitetin e Kishės Ortodokse. Nė 1258, Mihali
II vajzėn e tij, Helenėn i?a dha pėr grua Manfredit,
mbretit tė Hohenstaufen dhe tė dy Siēilive. Paja e Helenės
pėrmbante tokat shqiptare qė shkonin nga Korfuzi deri nė
Berat. Tetė vjetė mė vonė, pas vdekjes sė dhunshme tė
Manfredit, Shqipėria kaloi nė duart e Ēarlit I tė d?Anjou-t
(Angjevin) nga Burgundi. Nė 1274, 19 kryetarė fisesh
shqiptare nga Shqipėria e mesme e njohėn atė si mbret.
Kurse Epiri i kaloi dy udhėheqėsve tė fundit tė Komnenėve,
Nikoforit (1267-93), dhe mė pas tė birit tė tij Thomasit
(1293-1318), i cili u vra nga djali i motres sė tij,
Nikolaus Orsini. Mė vonė edhe Nikolausi, u vra nga vėllai i
tij Xhoni, i cili mė pas u helmua nga gruaja e tij, Anna
Paleologu, nėna e Nikoforit II (i cili u vra gjatė
pushtimit tė Shqipėrisė sė veriut, nė 1358).
Karli i I i angjevinėve, u trashėgua nga biri i tij
invalid, Karlsi II, i cili urdhėroi nė vitin 1300 dėbimin e
muslimanėve siēilian pėr nė qytetin e Pulias, nė Luēera.
Karli i II, mbretėrinė e Shqipėrisė i?a dhuroi djalit tė
tij, Filipit, Dukės sė Tarantos. Pas vdekjes sė tij mė
1333, Shqipėria u udhėhoq nga vėllai i Filipit, Xhoni i
Gravinės, dhe dy vjet mė pas nga djali i Xhonit, Karli, i
cili u var nė Aversa, mė 1347 nga kushėriri i tij Luisi,
mbreti i Hungarisė. Ndėrsa nė 1368, udhėheqėsi i ri
angjevin, Filipi i II u zėvendėsua nga klani shqiptar i
Topiajve. Despotati i Epirit u morr nga Gjin Bua Shpata,
njė feudal shqiptar nga Delvina. Gjin Shpata pushtoi
gjithashtu edhe shtetin frank tė Thesalisė. Nė 1380 dhe
1382, despoti serb i Janinės, kėrkoi ndihmė nga trupat
muslimane turke qė tė mposhtė bandat e Gjin Bua Shpatės. Nė
1381 dhe 1384, feudalėt latinė tė Artės kerkuan mbrojtjen
turke, ndaj klanit pushtues tė zenebishtėve nga
Gjirokastra. Mercenarėt turq, pasi i thyen kaēakėt
shqiptarė, vendosėn rregull nė Epir mė pas. Por nė
Shqipėrinė e Mesme, vasalėt e angjevinėve krijuan tre
despotate tė vogla shqiptare tė udhėhequra nga klanet e
Muzakės nga Berati (1280-1389), Topiajt nga Durrėsi
(1338-1460) dhe Balsha nga Shkodra (1360-1421). Tanush
Topia u martua me vajzėn e padėgjueshme tė Robertit,
mbretit angjevin tė Napolit. Disa kohė mė vonė, mbreti
Robert qė ishte armiqėsuar me Tanushin, e vrau atė me
gjithė tė shoqen. Nė 1385, djali i tyre, Karlo Topia i
kėrkoi sulltan Muratit I ndihmė ushtarake kundėr kushėririt
tė tij Gjergji Balshės II. Sulltani osman i dėrgoi Karlos
40.000 jeniēerė nga Maqedonia, tė cilėt mposhtėn ushtrinė e
Balshės sė II nė betejėn e Savra-sė, pranė lumit Vjosė, nė
18 shtator 1385. Gjergji Balsha u vra nė kėtė betejė
gjithashtu, ndėrsa mundohej tė arratiset nga beteja.
Analistėt osmanė, kėtė betejė e kanė pėrshkruar si
?ekspeditėn nė Karli-ili? (nė tokat e Karlit).
Pas shkatėrrimit tė Serbisė, feudalėt veriorė shqiptarė si
Balshajt, Topiajt, Dushmanėt, Spanajt dhe Dukagjinėt u
shfaqėn si udhėheqės tė pamvarur tė Shqipėrisė. Vetėm
kosovarėt vazhduan tė qėndrojnė tė shtypur nėn tiraninė
serbe deri nė vitin 1455. Por pas kėtij viti, trupat turke
do t?i ēlirojnė tė fundmit nga regjimi shtypės i princit
Brankovic.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 4:20 pm

Cito :
Vetėm
kosovarėt vazhduan tė qėndrojnė tė shtypur nėn tiraninė
serbe deri nė vitin 1455. Por pas kėtij viti, trupat turke
do t?i ēlirojnė tė fundmit nga regjimi shtypės i princit
Brankovic.
Nuk kishte Kosovare atehere , vet Car Dushani e quante Dardani ne ate kohe .
I vetmi ishte Skenderbeu qe i dogji , masakroi gjithe cka i "takonte" Brankovicit , asnje tjeter nuk kishte guxim .

Kodi:
In 1444 during the battle of Varna, Brankovic the King of Serbia, and uncle of Mehmet II, did not allow Scanderbeg Armies to be united with the Army of Sobiesky and Huniad. The Islamic can never equal the hate of the orthodoxes against Western Civilisation, and especially against their Religion (Catholic&Protestants). Because Orthodoxism is based totally in the intolerance, and as a religious fondamentalism, can not accept the sense of freedom and tolerance that other Christian Religions teach!
http://encyclopedia.stateuniversity.com/pages/20796/Skanderbeg.html

Nuk mundesh ta besh historine simbas simpatise te fes qe i perket .


Edituar pėr herė tė fundit nga Arbėr. nė Sun Nov 28, 2010 4:25 pm, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sun Nov 28, 2010 4:22 pm

Edhe ketu shume mire e qarte e shef "qe ne koalicion me Turqit ishin Serbet , dhe ishin familjarisht te perzier me ta " , e jo Shqiptaret .

Brankovic of Serbia, where the latter had [ married his daughter to the Turkish Sultan Murad II that was at the time fighting against the Christian coalition
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Origjina e Skenderbeut
Mbrapsht nė krye 
Faqja 6 e 7Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Histori-
Kėrce tek: