Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Origjina e Skenderbeut

Shko poshtė 
Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next
AutoriMesazh
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sat Dec 26, 2009 1:29 am

Skenderbeu , njė Legjendė e Shenjtė mesjetare qė tė tjerėt popuj nuk e kan !
NUK KISHTE SERBE DHE GREKE SI ETNI, NE KOHEN E SKENDERBEUT !
kishte vetėm kaste feudalo-religjoze sllave te themeluar nga bullgaret dhe ka pasur gjuhe greke qe ishte gjuha e kishes ortodokse romane te lindjes.

Kjo edhe kundėr pėrgjigje pėr enciklopdein Sllavo Maq.-Serbe qė nuk pėrmenden fare
Zeus10,
Viti 1257
George Acropolites:
An Albanian Uprising
Historian George Acropolites (1217-1282) was the tutor of Emperor Theodore II Lascaris (r. 1254-1258) and later became rector of the university in Constantinople. His 'Chronicle' of the Nicaean Empire, based to a good degree on first-hand information and personal observations, covers the years 1203-1261.

Cito :
When the two promised to carry out our decisions, I left them and hastened to Ohrid with my retinue to find out whether I would be able to put the situation in Albania back in order. I resolved to send the imperial sewer, Isaac Nestongus, to Albania and gave the usual orders for him to assume the supreme command. I was well aware of the fact that I could make such decisions without the slightest danger, i.e. that I could replace any of the regional tax and government officials, military commanders or local authorities at whim. I then decided to set off for Albania myself to bring the situation in that country back under control and to find out what the sewer had actually accomplished. On my departure from Albania, I took the sewer and all the forces with me because the Albanian people had acted in advance and had already carried through with their uprising. They had all defected to the turncoat Despot Michael. Since I could see for myself that everything was in turmoil, I left Dibra, where I had spent more days than necessary and where the enemy had encircled us, and took Ohrid by storm with several members of my retinue. In Ohrid I left the sewer to guard the castle and, marching through Prespa and a place called Siderokastron, reached Prilep. There I had the impression of having arrived in a safe haven.



Viti 1328, 1332, 1336
John Cantacuzene:
Unruly Nomads Pay Homage to the Emperor
Typical of the many short references to the Albanians in Byzantine chronicles is the following text by the Emperor John VI Cantacuzene (r. 1347-1355), whose 'History' covers the years 1320-1356. Here as in other texts, the Albanian tribes are described as wild and unruly nomads living in mountainous regions in the summer months and migrating to the lowlands in the winter months.

Cito :
While the emperor was spending about eight days in Achrida (Ohrid), the Albanian nomads living in the region of Deabolis (Devoll) appeared before him, as well as those from Koloneia (Kolonja) and those from the vicinity of Ohrid (1). They paid homage to the emperor and willingly offered him their services. Those who lived farther away on the borders of the Byzantine Empire were commanded by letters from the emperor to hasten to Thessalonika in order to pay homage, which they did a short time later.
While the emperor was staying in Thessaly (2), the unruly Albanians living in the Thessalian mountains appeared before him who, according to their tribal leaders, are called Malakasians, Buians and Mesarites and whose numbers reach 12,000. They paid homage to the emperor and promised to serve him, for they were afraid of being annihilated by the Byzantines at the onset of winter, living as they do, not in towns, but in the mountains and in inaccessible regions. Since they must abandon these regions in the winter due to the cold and snow, which falls in incredible amounts in such vicinities, they believed that they would easily fall prey to them.

Shqiptaret nuk kane qene analfabete ,
Viti 1332
Anonymous:
Initiative for Making the Passage
The 'Directorium ad passagium faciendum',
One factor, among others, which makes this kingdom easy to conquer, is that it is inhabited by two peoples, i.e. the Albanians and the Latins who, in their beliefs, their rites and their obedience, both abide by the Roman Catholic Church. Accordingly, they have archbishops, bishops and abbots, as well as religious and secular clerics of lower rank and status. The Latins have six towns with bishops: firstly Antibarum (Bar), the seat of the archbishop, then Chatarensis (Kotor), Dulcedinensis (Ulcinj), Suacinensis (Shas) (2), Scutarensis (Shkodra) and Drivascensis (Drisht) (3), which are inhabited by the Latins alone. Outside the town walls, the Albanians make up the population throughout the diocese. There are four Albanian towns: Polatum Maius (Greater Pult) (4), Polatum Minus (Lesser Pult), Sabatensis (Sapa) (5) and Albanensis (Albanopolis) (6) which, together with the towns of the Latins, are all legally subject to the Archbishop of Bar and his church as their metropolitan. The Albanians indeed have a language quite different from Latin. However they use Latin letters in all their books (7). The sway of the Latins is thus confined to the limits of their towns. Outside the towns, they do possess vineyards and fields, but there are no fortifications or villages actually inhabited by the Latins. The Albanians for their part, the larger of the two peoples, could assemble over fifteen thousand horsemen for warfare according to the custom and manner of the country, who would be courageous and industrious warriors. Since the said Latins and Albanians suffer under the unbearable yoke and extremely dire bondage of their odious Slav leaders whom they detest - the people being tormented, the clergy humiliated and oppressed, the bishops and abbots often kept in chains, the nobles disinherited and held hostage, episcopal and other churches disbanded and deprived of their rights, and the monasteries in decay and ruin - they would all to a man believe that they were consecrating their hands in the blood of the aforementioned Slavs if a French prince were to appear before them whom they could make leader of their war against the said evil Slavs, the enemies of our true faith. With the help of the aforementioned Albanians and Latins, one thousand French knights and five or six thousand foot soldiers could without a doubt easily conquer the whole length and breadth of this kingdom.


Viti 1570
A Physical Description of Albania and the Defence of Ulcinj
The name of the author of this report, first published by Sime Ljubic in 1880, is unknown, but he was probably one of the Venetian proveditors of Kotor. He seems, at any rate, to have visited many areas of Albania personally. His report provides much information, including many useful details, on the state of a country firmly now under Turkish rule.

Cito :
The country of Albania is that which ancient authors called Macedonia,( i.e. only a part of Macedonia since the latter contains many lands and regions which are not Albanian). Albania itself is the part which has the Adriatic Sea as its western border. The said land of Albania extends from the north southwards from between the towns of Antivari (Bar) and Dulcigno (Ulcinj), settlements which are a mere fifteen miles apart. As such, Bar constitutes the end of Dalmatia and Ulcinj the beginning of Albania.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Sat Dec 26, 2009 1:59 am

"Gjergj Kastrioti Skendebeu - Mbret i Epirit
Ku shkruhet pėr Skenderbeut nė pėrgjithsi pėrmendet si Mbret i Epirit , pikėrisht aty duhet neve tė kapemi , Epir ..
Neve jemi Epirotas !
Mbi 300 libra janė shkruar pėr Skenderbeun dhe pikėrishtė ajo ėshtė qė fqinjėt tanė famėkeq mundohen ta pėrvetėsojnė .




Edituar pėr herė tė fundit nga Arbėr. nė Sat Sep 25, 2010 9:57 pm, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Mar 19, 2010 12:49 am

SKĖNDERBEU I FSHEHUR NĖPĖR ARKIVAT GREKE

Tė dhėna tė reja pėr Skėnderbeun

Historia e popullit shqiptar ėshtė shumė e pasur me shkrime, libra, broshura qė
flasin pėr lavdinė e kombit tonė nė luftė pėr ekzistencė. Ato janė tė fshehura nėpėr arkivat e ndryshme tė botės. Viteve tė fundit fal punės sė palodhur tė disa studiuesve shqiptar dhe tė huaj kanė dalė nė dritė gjėra tė rėndėsishme qė lidhen me historinė e kombit shqiptar, por ende ka gjėra qė nuk janė zbuluar dhe flenė diku nėpėr bodrumet e shumė bibliotekave apo Institucionet e ndryshme nė Itali, Austri, Francė, Turqi, Greqi etj.
Arkivat greke fshehin shumė dokumente historike qė lidhen me shqiptarėt. Pėr mendimin tim nėpėr arkivat shtetėrore, kishat, manastiret, bibliotekat private mund tė gjenden gjėra me vlera tė larta pėr shqiptarėt si nė fushėn e gjuhėsisė ashtu edhe atė historike. Por ende asnjė studiues shqiptar nuk ka mundur tė futet nėpėr arkivat e shtetit grek, sepse Greqia ėshtė kujdesur pėr konservimin e tyre pėr tu mbuluar nga pluhuri i harresės. Disa studiues kanė kėrkuar dokumente historike qė i pėrkasin fillimeve tė shek. XX, por revolucioni kulturor i rilindjes sė vetėdijes shqiptare ka nisur nė fillimet e shek. XIX. Me plot gojė mund tė thuhet lirisht se ka shumė dokumente historike, gjuhėsore e kulturore qė janė botuar nė gjuhėn shqipe dhe greke nė fillimet dhe nga mesi i viteve 1800 nė Greqi. Por siē dhamė mė lart Greqia ėshtė kujdesur qė kėto gjėra me vlera tė larta pėr kombin shqiptar tė mos dalin nė dritė.
Figura e Heroit Kombėtar tė Shqiptarėve Gjergj Kastrioti duke qenė njė figurė madhėshtore qė e kanė zili ende sot. Disa studiues po krijojnė turbullira tek qė mė shumė do tė thosha qė janė kopjac tė kėqij se sa studiues seriozė. Tė cilėt duke shpikur apo hedhur dyshime mbi origjinėn e tij shqiptare kėrkojnė tu dėgjohet pak emrin nėpėr media tė ndryshme. Qė Skėnderbeu ishte shqiptar nga babai dhe nėna e tij kėtė nuk e luan as topi, por ende nė shekullin e XXI ka njerėz qė duke parė madhėshtinė, krenarinė dhe trimėrinė e kėtij njeriu tė madh duan ta “pėrvetėsojnė” qoftė edhe pėr pak ēaste. Nė tė vėrtetė asnjė njeri nuk ka faj kur lexon vepra jo tė trajtuara mirė, qė mė shumė i kanė shėrbyer politikave ditore se sa historisė sė vėrtetė. Grekėt e shekullit XIX duke mėsuar pėr trimėritė e Skėnderbeut frymėzoheshin dhe luftonin kundėr Osmanėve pėr tė fituar pavarėsisė. Ka shumė shembuj pėr heronjtė e Kryengritjes grek tė 1821 qė ishin shqiptar ose siē i thėrrasin grekėt arvanitas mbanin me krenari shenjėn e Bricjapit qė dikur e ka mbajtur Leka i Madh, Pirrua i Epirit dhe Skėnderbeu.

Gjatė kėrkimeve tė mia nėpėr disa biblioteka private dhe shtetėrore gjeta shumė libra nė gjuhėn greke qė flasin pėr historinė e kombin tonė tė botuara nė shek. XIX. Disa prej kėtyre librave pėrmenden tek-tek si bibliografi e shfrytėzuar, por qė nuk na janė sjellė tė plota nė botime. Edhe pse kėrkimet e mia ka qenė private, tė pa deklaruara munda tė gjejė dhe tė marrė gjėra me vlera tė mėdha pėr kombin tonė. Emocione tė forta ndjeva kur gjeta katėr libra origjinalė nė gjuhėn greke qė flisnin pėr trimėritė e Gjergj Kastriotit- Skėnderbe. Edhe pse nė kėto libra bėheshin pėrpjekje pėr tė faktuar qė familja Kastrioti kishte origjinė greke ato kanė vlera sepse shkruhet pėr atė burrė qė mbrojti pushtimin e Europės nga Osmanėt. Qė botėrisht njihet dhe ėshtė vėrtetuar shkencėrisht qė ishte shqiptar 24 karat. Grekėt pretendimet e tyre pėr ta “Privatizuar” Skėnderbeun mė shumė i bazojnė tek emrat dhe mbiemrat e familjes Kastrioti qė sipas tyre kanė kuptimėsinė nė gjuhėn greke. Duhet tė dimė se nė shekujt e mėparshėm njerėzit e kombeve tė ndryshėm emrat dhe mbiemrat i kishin fetarė. Nė qoftė se do tė mendojmė me logjikėn e paditurisė qė pretendojnė grekėt atėherė do tė themi se ish-Kryetari i Kubės Fidel Kastro ėshtė grek sepse ai mbiemrin e ka grek KASTRO (kala, kėshtjellė). Po tė mendojmė me kėtė logjikė tė thjeshtė unė do tė them se deputetėt grek kanė mbiemra tė kuptimėsisė nė gjuhėn shqipe, sllavisht, turqisht dhe shumė pak greqisht. Pa folur qė qytetet e greke kanė emėrtime qė zbėrthehen nė gjuhėn shqipe. Edhe shumė emra tė fesė ortodokse janė nė gjuhėn shqipe me disa ditė lutjesh fetare. Por kjo ėshtė temė mė vete qė duhet tė shikohet. Nė qoftė se pėr njė ēast tė mendojmė qė Skėnderbeu ishte grek. Atėherė pse Skėnderbeu nuk luftoi pėr ēlirimin e Greqisė? Pse Greqia e djeshme dhe e sotme nuk ka njė bust tė Skėnderbeut pėr ta lartėsuar figurėn e tij?
Ish-sekretari nė ministrin e jashtme italiane nė vitet 1930 De Martiko do tė shprehej pėr grekėt: “Grekėt janė tė aftė, qė tė marrin njė zezak tė vėrtetė amerikan, tė zi si qymyri, dhe pasi ta punojnė gjashtė muaj me tė, ta kthejnė pėrsėri nė Amerikė me besimin e plotė tek vetja e tij se ai ėshtė pasardhės i drejtpėrdrejtė i Themistokliut”. Pra tezat fėminore tė studiuesve grek, sllavė dhe tė disa studiuesve tė djeshėm dhe tė sotėm pėr origjinėn greke apo sllave tė familjes sė Kastriotėve bien poshtė si teza tė pavėrteta tė cilat nuk mbėshteten tek shkenca, por tek politikat ditore. Si pėrfundim Skėnderbeu lindi shqiptar dhe vdiq shqiptar. Ai, ishte trashėgimtar i mbajtjes sė shenjės sė Bricjapit qė e kishte mbajtur Leka i Madh dhe Pirrua i Epirit. Skėnderbeu lindi ortodoks, u bė me dhunė mysliman, pėrqafojė me dėshirė fenė katolike dhe vdiq UNIT. Shumė kush do tė habitet me kėtė pėrfundimin tim fetar tė Skėnderbeut UNIT. Por sot e kėsaj dite shqiptarėt(arbėreshėt) qė mėrguan nė Itali mbas vdekjes sė tij besojnė ende nė besimin fetar UNIT. Unitėt janė pėr bashkimin e dy kishave kristjane, atė katolike dhe ortodokse. Arbėreshėt nė Itali falen nė kishėn e ritin ortodoks, por nė vartėsi tė Vatikanit katolik. Nė qytetin e Elbasanit, brenda nė kalanė e vjetėr ka qenė dhe ėshtė ende sot njė kishė e rriti UNIT. Nė fillim tė viteve 1990 prifti i parė qė shėrbente nė kėtė Kishė ishte arbėresh.

Mė 1439 nė Sinodin e Florencės u bė bashkimi i Kishave tė Romės dhe tė Kostandinopojės. Mė vonė kjo marrėveshje u nėnshkrua edhe nga ortodoksė dhe katolikė tė tjerė pėr bashkim nė Romė dhe Brest nė vitet 1595-1596. Kėshtu arbėreshėt nė Itali mbeten besnikė tė besimit UNIT. Kėtė na e dėshmon edhe arvanitasi i ndjeri Aristidh Kola. Studiuesi Aristidh Kola nė librin e tij “Arvanitasit dhe prejardhja e grekėve”, shkruan: “Ndėrkohė qė tė gjithė europianėt shkruanin pėr Skėnderbenė, kronistėt bizantinė ose e injoronin krejtėsisht ose e pėrmendin diku dhe me njė ftohtėsi tė madhe. Shkaku nuk ėshtė vdekja e tij e palavdishme, as fakti se ishte shqiptar dhe jo grek. Nuk ėshtė as lavdia dhe as kombėsia kriteri i kėtyre kronistėve. Ėshtė dallimi i besimit fetar tė Skėnderbeut, qė nuk ėshtė i krishterė ortodoks, por katolik apo pėr tė qenė mė tė saktė, ishte “UNIT”. Unitėt ishin pėr bashkimin e dy kishave”.
Libra tė panjohura tė autorėve grek tė shek.XIX pėr Skėnderbeut
Ndėr autorėt grek qė njihen se kanė shkruar libra pėr Skėnderbeun janė:
Xalkokontili, Francis, Kritovulos, Paparigopulo. Por sė fundi bibliografisė sė madhe tė veprave kushtuar Heroit tonė Kombėtar Skėnderbeut do tu shtohen edhe katėr libra nė gjuhėn greke qė besoj nuk janė tė njohura deri mė sot. Kėto libra janė botuar nė shek. XIX dhe gjenden nė njė nga Bibliotekat mė tė pasura tė Greqisė.
1.- Libri i parė ka autor K.Velefanti i botuar nė Athinė mė 1857 dhe ka titullin:
Libri i kushtohet Perandorisė Bizantine nga themelimi i saj. Nė tė janė pėrfshirė historitė nga mbreti i parė i Bizantit Kostandini i Madh dhe mbyllet me rėnien e princit tė fundit Gjergj Kastrioti. Libri pėrbėhet nga 292 faqe. Nga faqja 102 fillon kapitulli qė i kushtohet Skėnderbeut me titull:

vazhdon.......
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Mar 19, 2010 12:55 am

(Historia e Gjergjit tė Kastriotėve, i njohur Skėnderbe, Princi i Shqipėrisė) dhe deri nė faqen 238 shkruhet pėr tė. Interesant ėshtė fakti se ky libėr shoqėrohet edhe me grafikė tė ndryshme qė i pėrkasin mbretėrve tė Bizantit, por edhe njė grafikė tė figurės sė Skėnderbeut. Pra me kėtė zbulim shtohet edhe njė grafikė ku na paraqitet me madhėshtinė e tij Heroi ynė Kombėtar Gjergj Kastrioti. Mė shumė nė libėr siē shihet shkruhet pėr Princin e Shqiptarėve.

2.- Libri i dytė ėshtė botuar mė 1876, nė Athinė dhe autor ėshtė A.Milaraqi. Libri prej 15 faqesh ka titullin:

Pak fjalė mbi prejardhjen e Skėnderbeut), dhe flet rreth origjinės sė Heroit Kombėtar tė Shqiptarėve. Autori pėrmend studiuesit e ndryshėm duke bėrė dhe komentet e tija. Nė pėrfundim tė studimit tė tij A.Milaraqi shkruan: “Gjergj Kastriotit Skėnderbe ėshtė shqiptar

3.- Libri i tretė ėshtė botuar nė vitit 1884 nga N. Mihalopuli me titull: (Historia e Gjergj Kastriotit i quajtur SKĖNDERBE Mbret i Shqipėrisė). Ky libėr ka 184 faqe. Nė kėtė libėr nuk ngrihen pretendimet se Skėnderbeu ishte me origjinė greke, por shkruhet qartė se ai ishte shqiptar mbret i Shqipėrisė. Botuesi ėshtė treguar i kujdesshėm dhe si bazė duhet tė ketė shfrytėzuar veprėn e Marlin Barletit.
4.- Studiuesit grek duke parė madhėshtinė e Skėnderbeut i kushtuan edhe skenar Drame. Shkrimtari Andoniu Io. Andoniadhu shkruajti Dramėn me titull:

(Skėnderbeu mbreti i Epiriotėve, Dramė). E cila ėshtė botuar nė Athinė mė 1889 dhe ka fituar ēmim nė Konkursin e poezisė mbajtur mė 25 mars tė po atij viti. Ky libėr ka 116 faqe. Ngjarja nė Dramė zhvillohet nė pesė ditė dhe paraqitet nė gjashtė akte ku luajnė 18 personazhe:
Historian dhe Publicistė arbenllalla@gmail.com
Botuar nė shkurt 2009 nė revistėn ALBANICA, Prishtinė.

Libri i parė pėr Skėnderbeun. Botim 1857, Athinė.

1. Grafikė, SKĖNDERBEU, libri i parė. Botim 1857, Athinė.

2. Kapaku i librit tė dytė pėr Skėnderbeun. Botim 1876, Athinė.

3. Kopertina e librit tė tretė pėr Skėnderbeun. Botim 1884, Athinė.

4. Kopertina e librit tė katėrt pėr Skėnderbeun. Drama, 1889, Athinė







Cito :
Libri pėrbėhet nga 292 faqe. Nga faqja 102 fillon kapitulli qė i kushtohet Skėnderbeut me titull: ΙΣΤΟΡΙΑ ΓΕΩΡΓΟΥ ΤΟΥ ΚΑΣΤΡΙΩΤΟΥ ΜΕΤΩΝΟΜΑΣΘΕΝΤΟΣ ΣΚΕΝΤΕΡΜΠΕΗ ΠΡΙΓΚΗΠΟΣ ΤΗΣ ΑΛΒΑΝΙΑΣ (Historia e Gjergjit tė Kastriotėve, i njohur Skėnderbe, Princi i Shqipėrisė) dhe deri nė faqen 238 shkruhet pėr tė. Interesant ėshtė fakti se ky libėr shoqėrohet edhe me grafikė tė ndryshme qė i pėrkasin mbretėrve tė Bizantit, por edhe njė grafikė tė figurės sė Skėnderbeut. Pra me kėtė zbulim shtohet edhe njė grafikė ku na paraqitet me madhėshtinė e tij Heroi ynė Kombėtar Gjergj Kastrioti. Mė shumė nė libėr siē shihet shkruhet pėr Princin e Shqiptarėve.
2.- Libri i dytė ėshtė botuar mė 1876, nė Athinė dhe autor ėshtė A.Milaraqi. Libri prej 15 faqesh ka titullin: ΟΛΙΓΑΙ ΛΕΞΕΙΣ ΠΕΡΙ ΤΗΣ ΚΑΤΑΓΩΓΗΣ ΤΟΥ ΣΚΕΝΤΕΡΜΠΕΗ (Pak fjalė mbi prejardhjen e Skėnderbeut), dhe flet rreth origjinės sė Heroit Kombėtar tė Shqiptarėve. Autori pėrmend studiuesit e ndryshėm duke bėrė dhe komentet e tija. Nė pėrfundim tė studimit tė tij A.Milaraqi shkruan: “Gjergj Kastriotit Skėnderbe ėshtė shqiptar(Οτι ο Γεωργιοσ Καστριωτησ ο Σκενδερμπεησ ειναι Αλβανος)”.
3.- Libri i tretė ėshtė botuar nė vitit 1884 nga N. Mihalopuli me titull: ΙΣΤΟΡΙΑ ΓΕΩΡΓΟΥ ΚΑΣΤΡΙΩΤΟΥ ΤΟΥ ΜΕΤΩΝΟΜΑΣΘΕΝΤΟΣ ΣΚΕΝΤΕΡΜΠΕΗ ΗΓΕΜΟΝΟΣ ΤΗΣ ΑΛΒΑΝΙΑΣ (Historia e Gjergj Kastriotit i quajtur SKĖNDERBE Mbret i Shqipėrisė). Ky libėr ka 184 faqe. Nė kėtė libėr nuk ngrihen pretendimet se Skėnderbeu ishte me origjinė greke, por shkruhet qartė se ai ishte shqiptar mbret i Shqipėrisė. Botuesi ėshtė treguar i kujdesshėm dhe si bazė duhet tė ketė shfrytėzuar veprėn e Marlin Barletit.
4.- Studiuesit grek duke parė madhėshtinė e Skėnderbeut i kushtuan edhe skenar Drame. Shkrimtari Andoniu Io. Andoniadhu shkruajti Dramėn me titull: ΣΚΕΝΤΕΡΜΠΕΗΣ Ο ΒΑΣΙΛΕΥΣ ΤΩΝ ΗΠΕΙΡΩΤΩΝ, ΔΡΑΜΑ (Skėnderbeu mbreti i Epiriotėve, Dramė). E cila ėshtė botuar nė Athinė mė 1889 dhe ka fituar ēmim nė Konkursin e poezisė mbajtur mė 25 mars tė po atij viti. Ky libėr ka 116 faqe. Ngjarja nė Dramė zhvillohet nė pesė ditė dhe paraqitet nė gjashtė akte ku luajnė 18 personazhe:
Kėto zbulime jan nga Arban Llalla duke treguar jo vetem qe Skenderbeu ka qene shqiptar, por dhe ate qe termi "grek" nuk percaktonte nje etni specifike, por mund te perdorej dhe per etnine shqiptare, qe ndoshta u diferencua si race, e para ne Europe.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi
avatar

Female
Numri i postimeve : 4682
Age : 30
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Mar 19, 2010 1:04 am

Arbere me fal se dola jashe temes,
por deshta te bej nje pytje ken studju Historin apo studijon sepse me ben pershtypje shkrim juaj cdo here per historin
mir mbetesh .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Mar 19, 2010 1:06 am

Do ishte mirė , por jo No
Jam vetėm njė anėtar sikurse Fiona e tė tjerėr qė e duam kombin Shqiptar..
Vetėm z.Ilmi Veliu ėshtė historian i njoftun kėtu nė BK qė ėshtė prezent ..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi
avatar

Female
Numri i postimeve : 4682
Age : 30
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Mar 19, 2010 1:14 am

Po ti shum e njeh historin? un nuk di aqe shum per historin?
jav kam zili per shkrimet qe sjellni serjozisht te them veq vazhdon dhe me behet qefi se jani i pranishem me shkrimet tuaj .sepse kan vlere keto .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Mar 19, 2010 1:18 am

Very Happy Very Happy
FLM , por nėse ke kohe dhe interesohesh nuk ėshtė rėnd nė kohėn e sot'shme , e sidomos pėr historin shqiptare qė ėshtė aq e pasur Very Happy
Tė propozoj lexoj postimet e z.Ilmi Veliut , mėsom shum nga aj .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi
avatar

Female
Numri i postimeve : 4682
Age : 30
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Mar 19, 2010 1:22 am

Tė propozoj lexoj postimet e z.Ilmi Veliut , mėsom shum nga aj



Ju faliminderit do kem parasyshe kete .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Ilmi Veliu
Anėtar i ri
Anėtar i ri
avatar

Male
Numri i postimeve : 178
Age : 66
Vendi : Kerēove
Profesioni/Hobi : Historian
Registration date : 26/12/2008

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Tue Apr 13, 2010 1:38 pm

Nje shkrim per Fionen


RELIGJIONI TEK ILIRET



Kulti i ilirėve parahistorikė ka qenė Dielli. Kėte e vėrtetojnė zbukurimet e gjetura tė cilat ilirėt i kanė bajtur me vete ose i kanė ruajtur nė shtėpitė e tyrė. Si edhe tek popujt e tjerė nė kėtė shkallė tė zhvillimit, kulti i diellit ėshtė themel nė tė gjitha manifestimet religjioze, bile edhe pėr ata qė nė pamje tė parė nuk kanė elemente tė pėrbash kėta me atė kult. 58) Kjo ka qenė nė pjesėt veriore tė Iirisė. Nė vendet jugore ka dominuar kulti i gjarpėrit. Ne pėrmendėm, kur folėm pėr emrin ilir, se njėri mendim ishte edhe ai se, emiri ilir vjen nga emri i gjarpėrit Ilyrios, pėr tė cilin ilirėt kanė besuar se qėndron nėn vatėr dhe e mbron shtėpinė nga tė kėqijat. Filozofi Maksim nga Tiri, i cili jetoi nė kohėn e Antoninit, nė librin e tij ”A duhet t“u ngritet perėndive shtatore” pėrmend se Peonėt, fis ilir, nė Maqedoninė e sotme, e adhurojnė gjarperin.59)

Gjarpėri si kafshė toteme tek ilirėt ka rol qėndror nė sistemin mitologjik dhe religjioz tė ilirėve tė jugut. Folėm mė lart pėr lidhjen e gjarpėrit me vetė emrin e ilir, kurse duhet tė shtojmė edhe atė se njė numėr i madh paraqitjesh tė kėsaj kafshe, qė bėhen tė shpeshta, veēanėrisht prej sh.V, p.e.s. nė stolitė e ndryshme. Gjarpėri ėshtė paraqitur si roje e vatrės shtėpiake, si simbol i frytshmėrisė etj. Gjarpėri si simbol i fiseve ilire tė jugut do t`u bėjė ballė tė gjitha fortunave dhe do tė arrijė deri nė ditėt tona. Populli thotė se nėse e gjen gjarpėrin nė themel nuk duhet vrarė sepse ėshtė gjarpėr themeli,ėshtė fati i shtepise dhe e ruan shtėpinė nga ndonje e keqe qe mund tu ndodhe banoreve te shtepise, gje qe eshte besim pagan ilir dhe nuk ka lishje me besimin e tashem qe kane shqiptarėt. Kete e pranon edhe Aleksandar Stipēeviq, “Ilirėt“ (Historia, jeta, kultura, simbolet e kultit) 1974, Zagreb.)
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhema
Anėtar i Suksesshėm
Anėtar i Suksesshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 2337
Age : 52
Vendi : Ferizaj -gjermani
Registration date : 30/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Tue Apr 13, 2010 4:07 pm

un kurr nuk dyshoj ne origjinen e KASTRIOTIT si do qe disa te dhéna valviten andej dhe kendej aj esht shqiptar, po te ishte diq tjeter dot kthehej nga stambolli dhe dote shkonte atje ta mbronte e te luftonte ne at vend, dhe per at vend, pra aj u kthy ku ka lind dhe ti ndihmoj ati populli per te cillin esht ndi i till pra si shqiptar dhe ka lufuar per shqiptar.un mendoj qe nuk ka fillozofi aq te madhe.
un nuk kam ndegju ndojher qe nji pris i till si SKENDERBEU se ka shkuar dhe ka luftuar dhe jetuar per nji popull tjeter.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Tue Apr 13, 2010 4:23 pm

xhema shkruajti:
un kurr nuk dyshoj ne origjinen e KASTRIOTIT si do qe disa te dhéna valviten andej dhe kendej aj esht shqiptar, po te ishte diq tjeter dot kthehej nga stambolli dhe dote shkonte atje ta mbronte e te luftonte ne at vend, dhe per at vend, pra aj u kthy ku ka lind dhe ti ndihmoj ati populli per te cillin esht ndi i till pra si shqiptar dhe ka lufuar per shqiptar.un mendoj qe nuk ka fillozofi aq te madhe.
un nuk kam ndegju ndojher qe nji pris i till si SKENDERBEU se ka shkuar dhe ka luftuar dhe jetuar per nji popull tjeter.
Ne ēfar fqinjė kemi o Xhem tepėr se si kemi mbijetu , shiko pėr origjinėen e N.Terezės se sa manipulime i ben edhe atėher kur ishte gjallė u mundonin ne gjitha mėnyrat ta bėj gjithēka , vetėm shqiptare JO .


Pėr origjinen e Skenderbeut ska asnjė dyshim , ka libra , argumente nga e gjithe Bota , si p.sh. Letrat derguar Skernderbeut dhe pėrgjigjet e tij keėtu e quan vehten Arber dhe vendin Arberi , sikurse ne librat tjera te faqet e kaluara:
Cito :
ŅGiovanni Antonio, Prince of Taranto, to Georgio albanese,
greeting.
(Conveniva a te?), that the luck you had shown in the war with the
enemies of the Christian religion, which sometimes had forced combat,
then leaving that field, you came to Italy to drive your armies against
Christians? What cause do you hold against me? What have I done against
you? What controversies do they make between us? You have spoiled my
territories and are crudely giving vent against my subjects, and first
you have (mosso?) the war that (proposta?). You boast that you are a
great warrior for the Christian religion and (pur?) yet you persecute
this (geate?) which for every reason is called Christianity. You have
turned your iron against the French of the Kingdom of Sicily. Perhaps
you have thought to take the army against the effeminate Turks that you
are accustomed to wounding in the back.
You will find other men who all support your proud appearance (?) and no
one will avoid your face. Our Italian soldiers will challenge you very
well and have no fear of the Albanese. We already know your
generation and respect the Albanese like sheep, and it is an
embarrassment to have such cowardly people for enemies; (neÕ?) would you
have embarked on such a business if you had stayed to dwell in your
house. You have avoided the onslaught of the Turks, and not having the
power to defend your own house, have thought to invade other peopleÕs.
You are deceitful. Instead of a new house you are looking for your
grave.
Goodbye..... .Ó

Letter
from Skanderbeg to the Prince of Taranto:
ŅGiorgio, gentleman of Albania, to Giovanni Antonio, Prince of
Taranto,
Cito :
greeting.
Having made a truce with the enemy of my religion I have not wanted that
my friend remain (fraudato) of my aid. (Spesse?) times, Alfonso, his
father, invited my help while I waged war against the Turks. Therefore I
would be very ungrateful if I had not resisted (lÕistesso?) service to
his son. I remember what your king did because now (non deve vedere
succedergli? ) this who is his son? You adored his father, and why now
do you try to throw out his son? Where did this power come from? Who has
the power to set up the King of Sicily, you or the Roman Pontiff?
I came to aid Ferrante, son of the king and seat of the Apostolica. I
came opposing your unfaithfulness and innumerable great betrayals in
this kingdom. (NeÕ?) will you ever be unpunished for your perjury. This
is the reason for my war against you. I merit this no less than I
merited making war against the Turks, nor are you less Turk than them.
(ImperoccheÕ vi sono alcuni?) that guide you in a straight line not to
be of some sect. You my opponents the French and the names of those
people, and those for the religion wage grand war.
I do not want to dispute ancient matters with you, matters that perhaps
were much less than what was told about them. Certainly in our times the
Aragonese armadas have often coursed the Aegean Sea, have plundered the
Turkish coasts, have (riportata?) the prey of the enemies; and even
today the Aragonese armies defend Troja from the jaws of the enemy. Why
do I remember the old things and leave the new parts? If they change the
family costumes and the plowmen of the kingdom, and the kings of the
plowmen return? (NeÕ troverai nobilitaÕ piuÕ antica della virtuÕ.)
Nor can I deny that you are not with the obnoxious French nation,
(imperoccheÕ) you being mainly in aid of King Alfonso, you hunted the
French of this kingdom. I do not know now what new virtue shines in
this. Perhaps it is some new star that you have now seen among the
French?
Moreover, you scorned our people, and compared the Albanese to
sheep, and according to your custom think of us with insults. Nor have
you shown yourself to have any knowledge of my race. My elders were from
Epirus, where this Pirro came from, whose force could scarcely support
the Romans. This Pirro, who Taranto and many other places of Italy held
back with armies.
I do not have to speak for the Epiroti. They are very much stronger men
than your Tarantini, a species of wet men who are born only to fish. If
you want to say that Albania is part of Macedonia I would concede that a
lot more of our ancestors were nobles who went as far as India under
Alexander the Great and defeated all those peoples with incredible
difficulty. From those men come these who you called sheep. But the
nature of things is not changed. Why do your men run away in the faces
of sheep? In the past the Albanese have (fatto?) experience if
the Pugilese were armed; (neÕ) I would again find some who would have
been able to aspired to my nature. I have well noted from the back how
many of your soldiers are well armed but have never been able to see
their helmets or (tanpoco?) the face except those that have become
prisoners. (NeÕ?) I seek your house (Bastandomi? ) my own. Besides, it
is well known that you often would have shot your neighbors for their
possessions, as now you would force out the king of your house and your
kingdom.
(Che se?) If I fall in the difficult task I have embarked on I will be
buried as (mi vai?) wishing in your letter, will bring back my
soul as a reward from the Chancellor of the universe, of God. Not only
will I have perfected my intention, but also I will have planned and
attempted some distinguished deed.
Good bye....Ó "


Pastaj arbreshet ken e kendonin ne Itali , dhe ne ēfarė gjuhe ?
origjinali ,
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi
avatar

Female
Numri i postimeve : 4682
Age : 30
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Tue Apr 13, 2010 11:46 pm

Nje shkrim per Fionen


RELIGJIONI TEK ILIRET



Kulti i ilirėve parahistorikė ka qenė Dielli. Kėte e vėrtetojnė zbukurimet e gjetura tė cilat ilirėt i kanė bajtur me vete ose i kanė ruajtur nė shtėpitė e tyrė. Si edhe tek popujt e tjerė nė kėtė shkallė tė zhvillimit, kulti i diellit ėshtė themel nė tė gjitha manifestimet religjioze, bile edhe pėr ata qė nė pamje tė parė nuk kanė elemente tė pėrbash kėta me atė kult. 58) Kjo ka qenė nė pjesėt veriore tė Iirisė. Nė vendet jugore ka dominuar kulti i gjarpėrit. Ne pėrmendėm, kur folėm pėr emrin ilir, se njėri mendim ishte edhe ai se, emiri ilir vjen nga emri i gjarpėrit Ilyrios, pėr tė cilin ilirėt kanė besuar se qėndron nėn vatėr dhe e mbron shtėpinė nga tė kėqijat. Filozofi Maksim nga Tiri, i cili jetoi nė kohėn e Antoninit, nė librin e tij ”A duhet t“u ngritet perėndive shtatore” pėrmend se Peonėt, fis ilir, nė Maqedoninė e sotme, e adhurojnė gjarperin.59)

Gjarpėri si kafshė toteme tek ilirėt ka rol qėndror nė sistemin mitologjik dhe religjioz tė ilirėve tė jugut. Folėm mė lart pėr lidhjen e gjarpėrit me vetė emrin e ilir, kurse duhet tė shtojmė edhe atė se njė numėr i madh paraqitjesh tė kėsaj kafshe, qė bėhen tė shpeshta, veēanėrisht prej sh.V, p.e.s. nė stolitė e ndryshme. Gjarpėri ėshtė paraqitur si roje e vatrės shtėpiake, si simbol i frytshmėrisė etj. Gjarpėri si simbol i fiseve ilire tė jugut do t`u bėjė ballė tė gjitha fortunave dhe do tė arrijė deri nė ditėt tona. Populli thotė se nėse e gjen gjarpėrin nė themel nuk duhet vrarė sepse ėshtė gjarpėr themeli,ėshtė fati i shtepise dhe e ruan shtėpinė nga ndonje e keqe qe mund tu ndodhe banoreve te shtepise, gje qe eshte besim pagan ilir dhe nuk ka lishje me besimin e tashem qe kane shqiptarėt. Kete e pranon edhe Aleksandar Stipēeviq, “Ilirėt“ (Historia, jeta, kultura, simbolet e kultit) 1974, Zagreb.)



TE Faliminderit per kete nder qe ma ben me kete shkrim.Sa e vrejt vertet. shkrim interesant.kam lexu edhe un per paganizmin shum.shum mir e ceket se edhe sote e kesaj dite shum kush mendon se gjarpri qe gjen ne muret e shtepsi nuk ben ta mbytim. dhe kete si e vogel e mbaj mend kur shkoj ke daj , shum here flisnin rreth kesaj ngjarje.
a'teher isha femij dhe besoj.por tani si e rriture cuditem si ka mundesi je gjarper tet sjell.dobi apo fate!!
-Shum mire se sillete kete shkrim ..se shum kushe keqkuptohen e thon se feja e te parv ka qen (krishtezim).pRA e vertea eshte se iliret kishin fe pagan e jo krishtere...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Fri Jun 11, 2010 1:03 am

SKENDERBEU, SHQIPERIA, EPIRI DHE ILIRIA NE
NJE KRONIKE GJERMANE TE VITIT 1493

Faqe e kronikės nga viti 1493, botimi
gjermanisht



Njė ndėr veprat mė tė famshme nė shekullin XV
ėshtė e ashtuquajtura Schedelsche Weltchronik" (Liber Chronicarum, opus
de temporibus mundi), qė ėshtė edhe vepra e parė historike e njė
intelektuali gjerman. Kjo kronikė shqyrton lindjen e qyteteve mė tė
rėndėsishme gjermane, botės perėndimore etj. Rėndėsia e kėsaj kronike
pėr popullin shqiptar ėshtė se Hartmann Schedel nė "Kronikėn" e tij jep
disa tė dhėna historikogjeografike pėr disa qytete shqiptare, pastaj
informacione pėr Ilirinė, Epirin dhe Arbėrinė, tė mbėshtetura kryesisht
tek autorėt antikė, si dhe disa njoftime pėr prejardhjen e shqiptarėve
etj. Nė libėr gjejmė po ashtu tė dhėna edhe pėr Gjon Kastriotin, tė atin
e Skėnderbeut, qė Schedel e quan Kamusa, pastaj informacione pėr
luftėrat dhe fitoret e Gjergj Kastriot Skėnderbeut kundėr turqve;
marrėdhėniet e tij me Vatikanin - Papėn Kalistin III, pėr tė cilin
autori shkruan se nuk e ka ndihmuar fare materialisht, si dhe disa
shėnime pėr tradhtinė e nipit tė Skėnderbeut, Hamza Kastrioti, tė cilin
ky e zė rob dhe e dėrgoi nė burg te mbreti i Napolit, Alfonsi V, etj.
Ėshtė pėr t‘u lakmuar se si Schedel ka arritur tė shtjellojė njė lėndė
jashtėzakonisht voluminoze, duke na paraqitur gjithēka kishte mundur tė
mblidhte, sistemonte, pėrgatiste nga literatura e botuar, dorėshkrimet,
dokumentet, kronikat e shumta dhe burimet e tj era qė disponoheshin nė
atė kohė.

Pavarėsisht nga tė gjithė kėto, si dhe nga njohuritė e
jashtėzakonshme prej dijetari, kronika e Schedel-it ėshtė e tejkaluar nė
shumė pjesė, informacione dhe tė dhėna, pėr shkak tė zbulimeve tė reja e
arritjeve shkencore. Megjithatė, ėshtė befasues fakti qė ai dispononte
gjithė ato tė dhėna e informacione nė atė kohė. Bie nė sy skrupuloziteti
dhe gjenialiteti i tij te paraqitja e pemėve gjenealogjike tė familjeve
fisnike dhe listave tė papėve, portretet e tė cilėve janė tė ilustruara
me ngjyra, duke pėrdorur kronologjitė e njohura tė kohės pėr vende tė
ndryshme, krahina e rajone tė ndryshme, si dhe renditjen e pėrshkrimin e
figurave tė rėndėsishme historike jo vetėm gjermane, por edhe botėrore,
duke i shoqėruar me njė regjistėr alfabetik. Nė kronikat e njohura
botėrore tė gjermanėve tė viteve tė fundit tė Mesjetės, [kur jetoi dhe
veproi Schedel- i] gjithashtu, ngjarjet historike janė tė gėrshetuara me
digresione me temė nga katastrofat natyrore, luftėrat, njoftimet pėr
themelimet e qyteteve etj., duke mos pėrjashtuar edhe ngjarjet qė kanė
ndodhur nė pjesėt e tjera tė botės, duke i paraqitur dhe shtjelluar ato
nė mėnyrė paralele me rrėfimet biblike etj.

Kronika e Schedel
ndryshon nga shumė botime tė tjera tė ngjashme, si dhe kopje
dorėshkrimesh tė kronikave nė qarkullim, si pėr nga trajtimi i saj
humanist, rrethi akademik qė e pėrgatiti, trajtimi i veēantė i shkencave
natyrore dhe filozofisė edhe nga ana tjetėr pėrmes marrėdhėnies sė re
dhe tė pėrshtatshme tė tekstit e imazhit qė i japin mundėsi lexuesit jo
vetėm tė lexojė ngjarjet dhe ndodhitė historike, por edhe tė shikojė nė
to pėrmes ilustrimeve dhe gravurave tė shkėlqyera. Ilustrimet paraqesin
vazhdimėsinė e epokave nė mėnyrė tė pandėrprerė dhe tė pėrshtatshme.
Pėrgatitja intelektuale dhe diapazoni i gjerė i diturive shkencore dhe
akademike pėr tė cilin termi "enciklopedi" i sajuar nė antikitetin
klasik ėshtė adoptuar nė punė madhėshtore, sepse pėrmban gjithēka qė
vihet nė dukje nga shkenca natyrore, shoqėrore, teologjike, filozofia
dhe letėrsia. Koncepti i kombinuar i diturisė, i pėrhapur nga humanizmi,
gjen njė pasqyrim shprehės nė kėtė botim.


PĖR TREVĖN E EPIRIT

Treva
e Epirit gjendet nė perėndim, nė malėsinė veriperėndimore tė Greqisė
dhe shtrihet nė lindje deri nė luginėn e Ambrakisė nė stadin 1300, nė
veri [kufizohet] me Maqedoninė dhe nė lindje pėrplaset me Akaiėn deri nė
lumin e Akelum. Nė perėndim arrin deri nė detin Jon. Nė kėtė trevė,
shkruan Teopompus, kanė qenė 24 popuj. Historianėt raportojnė qė kjo
pjesė e tokės buzė detit ka qenė e lumtur e prodhimtare dhe qė dikur nė
tė kanė qenė shumė qytete e kėshtjella tė forta. Por, nga kryeneēėsia e
popullit [tė Epirit] kundėr romakėve, kjo provincė u shkatėrrua. Dhe
Polibius raporton 70 qytete epirote u shkatėrruan nga perandori Paulo
Emili pas mposhtjes sė maqedonasve dhe tė mbretit tė Persėve. Nė kėtė
trevė epirote ka ndodhur beteja e paharrueshme e Aktikės, nė tė cilėn
perandori August nė njė betejė me shigjeta luftoi me zemėrim dhe mposhti
Mark Antonin e Kleopatrėn, mbretėreshėn e Egjiptit. Pėr kėtė shkak,
Augusti ka sheshuar nė luginėn e Ambrokisė njė qytet, Nikopolin, si
shenjė fitoreje.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Thu Sep 30, 2010 1:03 am

Zbulohet njė histori e pabotuar pėr Skėnderbeun
Dorėshkrimi ėshtė i pėrfunduar mė 29 shkurt tė vitit 1752 i autorit kroat Įt Mate Zoriēiēit. Kėtė tė dhėnė na e ofron vetė autori, nė faqen e fundit, /f. 92/. Kjo datė, na bėn tė pohojmė, se ky ėshtė, njėri ndėr krijimet mė tė vjetra, deri sot tė njohura, tė njė autori kroat pėr Gjergj Kastriotin Skėnderbeun. Ky dorėshkrim, ėshtė edhe mė i vjetėr se libri i Andrija Kaēiq-Mioshiqit pėr Skėnderbeun.


Nė Shibenik, nė famullinė e Shėn Lovrit, nė fondin e pasur me dorėshkrime tė kėsaj famullie, ruhet njė dorėshkrim i įt Mate Zoriēiqit, me titull: Ogledalo prisvitloga i ponosnoga vojevagna vlastelina Jure Castriochianina, recenoga Scanderbeg /Pasqyrim i tė pėrndritshmit dhe tė nderuarit fisnik Gjergj Kastriotit tė quajtur Skanderbeg/. Ky dorėshkrim ruhet me signaturėn: R. K - 17/I. II.
Pėrkundėr vlerės burimore dhe rėndėsisė kohore kur u shkrua, ky dorėshkrim nuk ėshtė botuar kurrė deri me sot. E kanė pėrmendur deri me sot vetėm kalimthi, pa dhėnė informacione tė sakta, pėrshkrim tė pėrmbajtjes apo fizik vetėm dy studiues Ivan Kukuljeviq Sakcinski dhe Zeqeria Neziri.
Gjatė qėndrimit tonė nė Shibenik, patėm fatin qė ta studiojmė nė vend origjinalin e kėtij dorėshkrimi mjaft voluminoz dhe shumė tė vlefshėm: arritėm tė bėjmė edhe transkriptimin e tij dhe njėkohėsisht tė nxjerrim edhe njė riprodhim tė tėrėsishėm fotografik dhe njė tjetėr tė skanuar me rezolucion shumė cilėsor.
Dorėshkrimi ka 92 fletė, format tė madh, (in foglio) me dimensione: 26.3 x 49.5 cm dhe ndahet nė dy pjesė. Pjesa e parė pėrbėhet nga nėntė kapituj; ndėrsa pjesė e dytė ka trembėdhjetė kapituj, dhe gjithsej pėrbėjnė njėzetė e dy kapituj.
Ēdo kapitulli i paraprinė njė nėntitull i shkurtėr, i cili nė mėnyrė pėrmbledhėse tregon se pėr ēfarė bėhet fjalė nė tekstin nė vazhdim! I tėrė teksti ėshtė i mbushur me data dhe vite tė sakta, gjė qė e rrit vlerėn dhe rėndėsinė e dorėshkrimit. Pėrveē kėsaj, emrat e bashkė-luftėtarėve tė Skėnderbeut dhe tė kundėrshtarėve tė tij janė shėnuar me njė korrektėsi tė jashtėzakonshme.
Nė disa raste, vėrehet njė njėanshmėri e lehtė nė favor tė Venedikut, qėndrim ky tė cilin autori e arsyeton me mjeshtėri tė veēantė, duke treguar madhėshtinė, forcėn dhe diplomacinė e pėrkryer qė kishte Republika e Shėn Markut, nė atė kohė. Megjithatė, autori nuk lė pa pėrmendur as rolin e paēmuar qė luan nė kėtė kohė (mesjetė) Republika e Shėn Vlashit – Raguza (Dubrovniku i sotėm) pėr Gjergj Kastriotin Skėnderbeun. Ai rikujton figura dhe autoritete tė shquara shqiptare qė jetuan e vepruan nė Dubrovnik nė kėtė kohė ose vite mė vonė si vėllezėrit Gazuli (Gjoni, Pali e Ndreu), pastaj Marin Biēikemin, disa nga pinjollėt e Topiasve, Muzakajve etj. Njė vėmendje tė veēantė i kushton dhėnies sė titullit tė “qytetarisė sė nderit” Gj. K. Skėnderbeut, por edhe djalit tė tij Gjonit, si dhe ndihmės qė Republika i ofroi Donikės (bashkėshortes sė Skėnderbeut) dhe djalit tė saj Gjonit pas vdekjes sė prijėsit shqiptar etj. Shėnimet janė tė sakta dhe fitohet pėrshtypja se įt Mate Zoriēiqi ka shfrytėzuar burimet arkivore raguzane tė kohės.
Dorėshkrimi ėshtė shumė i dėmtuar, sidomos faqet e para dhe ato tė fundit. Edhe nė brendėsi, nė disa vende lexohet me vėshtirėsi. Lagėshtira, e nė disa vende edhe ngjyra, e kanė gėrryer letrėn, e cila ishte e cilėsisė sė dobėt. I tėrė dorėshkrimi ėshtė shkruar nė tė ashtuquajturėn “bobinė letre”. Teksti lexohet lehtė. Ai ėshtė i shkruar nė gjuhėn kroate, nė dialektin e ikavicės, nga njė dorė e vetme fillim e fund, pa ndėrhyrje redaktoriale, qė lenė tė kuptohet se ishte pėrgatitur pėr botim.
Pėr studimin e tij Įt Mate Zoriēiqi ka pėrdorur burime tė shumta, veēanėrisht literaturė tė botuar, tė kohės tė cilėn ai ka pasur mundėsi ta shfrytėzonte duke qenė se jo vetėm udhėtonte shpesh nė Venedik, Romė, Milano, Paris, Vjenė, Budapest etj, por edhe sepse njė gjė tė tillė ia mundėsonte edhe qyteti i Shibenikut dhe qytetet e tjera pėrreth ku kishte biblioteka mjaft tė pasura. Sipas informacioneve tė tėrthorta kemi arritur nė pėrfundim se įt Zoriēiqi ka shfrytėzuar edhe burime tė dorės sė parė, d.m.th. lėndėn arkivore tė Raguzės (Dubrovnikut tė sotėm), Venedikut dhe Romės.


Įt Mate Zoriēiqi i shtjellon me kujdes tė veēantė tė dhėnat burimore historike, ngjarjet, personalitetet e kohės, datat dhe informacionet e tjera, duke sjellė mjaft gjėra tė reja jo vetėm pėr kohėn kur u shkrua teksti, por edhe pėr ditėt e sotme. Ai i qasej nė mėnyrė krejt tė veēantė figurės sė Gj. K. Skėnderbeut. Pasi flet pėr dorėzimin e tij si peng nė moshėn tetė-vjeēare, pėrshkruan lidhjet e tij me tė atin Gjon Kastriotin, ndėrsa kur flet pėr Gjergj Kastriotin si intelektual įt Mate Zoriēiqi nė f. 14 tė studimit tė tij nė dorėshkrim shkruan: “Skėnderbeu lexonte dhe shkruante arabisht, turqisht, greqisht dhe kroatisht.” Fare qarte e ka shėnuar “kroatisht” (Hervatski), qė nėnkupton se Skėnderbeu ka shkruar edhe kroatisht, nėse me kėtė įt Zoriēiqi nuk ka menduar pėr sllavishten – ēirilicėn, sepse mesa duket ai ka pasur nė dorė edhe dokumentet origjinale nė shkruara nė ēirilicė nga kancelaria e Gj. K. Skėnderbeut, dokumente kėto qė ruhen edhe sot e kėsaj dite nė Arkivin Historik tė Dubrovnikut (si ilustrim ne po botojmė njėrin nga kėto dokumente). Nė vijim tė dorėshkrimin nuk gjejmė shėnim tjetėr pėr gjuhėt e tjera qė fliste ose shkruante Gj. K. Skėnderbeu siē ishin gjuhėt: shqip, latinisht e italisht.
Tėrheq vėmendjen edhe pohimi i įt Mate Zoriēiqit se e ėma e Gjergj Kastritotit, Vojsava, ishte nga njė derė fisnike e njohur e fisit tė shquar tė Tribalėve shqiptarė tė Pollogut (Maqedoni e sotme). Kėtė pohim, įt Zoriēiqi nuk e mbėshtet nė ndonjė burim ose literaturė, por sidoqoftė pėr ne ėshtė mjaft interesant qėndrimi i tij. Po ashtu, ndoshta ėshtė ndėr biografėt e parė tė Gj. K. Skėnderbeut, qė pohon se tre vėllezėrit e Skėnderbeut nuk i mbyti Sulltani, por ata vdiqėn nga vdekje natyrale, pra as tė helmuar dhe as nė robėri, siē jemi mėsuar tė lexojmė nė ditėt e sotme.
Dorėshkrimi ėshtė i pėrfunduar mė 29 shkurt tė vitit 1752. Kėtė tė dhėnė na e ofron vetė autori, nė faqen e fundit, /f. 92/. Kjo datė, na bėn tė pohojmė, se ky ėshtė, njėri ndėr krijimet mė tė vjetra, deri sot tė njohura, tė njė autori kroat pėr Gjergj Kastriotin Skėnderbeun. Ky dorėshkrim, ėshtė edhe mė i vjetėr se libri i Andrija Kaēiq-Mioshiqit pėr Skėnderbeun.
Meqenėse as vepra e įt Andrija Kaēiq-Mioshiqit, nuk ėshtė shumė e njohur pėr studiuesin dhe lexuesin shqiptar, ngase ajo ėshtė pėrkthyer vetėm fragmentarisht, (siē do shohim mė poshtė) po sjellim disa nga tė dhėnat kryesore edhe pėr tė.
Ėshtė e njohur se vepra e botuar e įt Andrija Kaēiq-Mioshiqit i takon zhanrit tė pėrmbledhjeve tė studimeve, ėshtė e punuar nga kėngė epike dhe shėnime nė formė kronikash. Lėndėn pėr kėtė vepėr įt Kaēiq-Mioshiqi filloi ta mblidhte aty nga viti 1730 nga burime tė shkruara dhe ato tregimtare gojore popullore, me qėllimin kryesor qė tė ndihmonte vetėdijesimin etnik dhe politik popullit kroat. Pėr herė tė parė vepra e įt Andrija Kaēiq-Mioshiqit “Razgovor ugodni naroda slovinskoga” [Biseda tė kėndshme tė popullit sllav] ėshtė botuar nė Venedik nė vitin 1756 duke u pasuar nga njė botim i dytė nė vitin 1759, i plotėsuar dhe i ripėrpunuar. Botimi i dytė deri me sot ėshtė botuar mė shumė se shtatėdhjetė herė nė gjuhė tė ndryshme tė botės.
Disa nga kėngėt e įt Andrija Kaēiq-Mioshiqit janė botuar tė pėrkthyera edhe nė gjuhėn shqipe. Pėr herė tė parė kėngėn e parė pėr Gjergj Kastriotin Skėnderbeun “Skenderbegovi mejdani” [Dyluftimet e Skėnderbeut] e ka pėrkthyer shqip įt Pashk Bardhi duke e botuar nė gazetėn “Shqipėria” tė Bukureshtit, nė vitin 1897, nr. 18, f. 4. I njėjti pėrkthyes, boton kėngėn e parė dhe gjashtė kėngė tė tjera tė pėrkthyera nė shqip nė revistėn e Faik Konicės “Albania” nė vitet 1899 – 1901 dhe pas Luftės sė Dytė Botėrore, poeti Esat Mekuli (Sat Nokshiqi) boton tri kėngėt e para tė pėrkthyera shqip nė revistėn e Prishtinės “Jeta e re”, 1967, nr. 6, f. 1181-1196 dhe 1968, nr. 1, f. 21-24.
Nuk ėshtė rastėsi qė pėr Gjergj Kastriotin Skėnderbeun shkruajnė dy franēeskanė kroatė, mendimtarė dhe ideatorė tė Rilindjes kroate ose tė njohur nė historiografi si “Hrvastki ilirizam” [Ilirizmi kroat], sepse jo vetėm kėta tė dy, por edhe kleri tjetėr kroat, kishte njė bashkėpunim shumė tė ngushtė me klerikėt shqiptarė. Kjo gjė mund tė dokumentohet qė nga shekulli XIV e kėndej, [kur nė Dubrovnik, shėrbenin 28 priftėrinj vetėm nga Drishtiti (shek. XIV)], sepse pėrveē afėrsisė territoriale ekzistonte edhe faktori tjetėr ai i shkollimit tė pėrbashkėt tė klerikėve tė rinj shqiptarė e kroatė dhe studimit tė pėrbashkėt tyre nė kolegje tė ndryshme nė Itali, Romė e gjetiu.
Kėto lidhje, duhet tė shikohen edhe nga aspekti kohor-historik. Nėse kemi parasysh (sipas legjendės) se franēeskanėt pėr herė tė parė nė Shqipėri i gjejmė qė nė fillim tė Urdhrit tė tyre, pėrkatėsisht qė nė kohėn e vetė Shėn Franēeskut, i cili duke u kthyer nga Siria nė vitin 1220, ndalet nė Lezhė, dhe vė themelet e Urdhrit tė tij nė Shqipėri, te Kuvendi i Zojės Shėn Mėri. Por, nėse nuk duam tė bazohemi nė legjendėn e sipėrpėrmendur, po nė burime dokumentare, atėherė mund tė themi qė franēeskanėt e filluan veprimtarinė e tyre nė Shqipėri tė paktėn nė fillimin e vitit 1236. Kėtė e vėrteton bula e papės Gregori IX (1227-1241) e lėshuar mė 22 maj 1236 (viti i dhjetė i pontifikatit tė tij), nė tė cilėn shkruhet se atje ka “disa rregulltarė tė cilėt tani vonė kanė shkuar nė atė krahinė, me dėshirėn e tyre”. Megjithatė, tė gjithė studiuesit dhe historianėt qė merren me historinė e kėtij Urdhri janė tė njė qėndrimi se, sė paku qė nga viti 1240 Urdhri i Franēeskanėve ishte aktiv dhe vepronte nė territoret shqiptare. Pra, siē vėrehet lidhjet e franēeskanėve shqiptarė dhe kroatė kanė ekzistuar qė nga themelimi i kėtij Urdhri, pėr tė vazhduar deri nė ditėt e sotme.
Duke e konsideruar si heroin mė popullor tė popujve tė Ballkanit, i cili luftoi jo vetėm pėr tė drejtat dhe lirinė e popullit shqiptar, por edhe tė popujve tė tjerė tė Ballkanit dhe Evropės nė pėrgjithėsi, pjesa mė e madhe e rilindasve kroat, ndėr tė tjerė edhe: įt Mate Zoriēiqi e įt Andrija Kaēiq-Mioshiqi, do ta e lartėsojnė figurėn e Skėnderbeut dhe luftėn e tij, nė veprat e tyre letrare, por edhe nė tekste historike, studime tė veēanta, artikuj tė shumėt gazetash, etj, sepse nė tė, ata shohin rebelimin, qėndresėn, luftėn e drejtė dhe tė pakompromis kundėr zgjerimit Osman nė Ballkan si mėnyrėn tė vetme tė kundėrvėnies sė kėtij pushtuesi, pėr njė bashkim kombėtar, pėr njė qėllim tė pėrbashkėt, lirinė dhe ruajtjen e identitetit kombėtar kroat, pėr tė cilin ata luftuan me shekuj tė tėrė duke e pasqyruar atė nė shumicėn e veprave tė tyre! Mund tė pohojmė, se figura e Skėnderbeut, ka luajtur njė rol shumė pozitiv, nė rrjedhat historike romantike, tė zgjimit tė vetėdijes dhe ndėrgjegjėsimit kombėtar tė popullit kroat, posaēėrisht nė kohėn e rilindjes kroate, sepse nga kjo kohė pos ribotimit tė veprės sė Marin Barletit “Histori e Skėnderbeut” nė latinisht nė Zagreb mė 1743, kemi edhe botime tė shumta krijime origjinale tė autorėve tė tjerė kroatė.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi
avatar

Female
Numri i postimeve : 4682
Age : 30
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Mon Nov 01, 2010 11:59 pm

Me te vertet nuk ka diq te sakt 100% per origjinen e Skender Beut.
Tani sa kam lexu librine fundit pash se shkrunet me pak fjal per origjinen e Skenderbeut, Babai i Skenderbeut ka qen krishter por me von ka ndrru fen dhe nga ajo krishter ka pranu Orthodokse.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Tue Nov 02, 2010 12:04 am

Ne ate kohe kane qene gjithe shqiptaret te krishtere jo vetem babai i Skenderbeut .
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi
avatar

Female
Numri i postimeve : 4682
Age : 30
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Tue Nov 02, 2010 12:06 am

Jo te gjithe sepse edhe nena e Skender beut ka qen orthodoks,nuk po du te dukem ketu ndonje kunder origjinese se Skenderbeut por mbasi eshte hero kombetar dhe cdonjeri deshiron te mesoj shum per te, me cudit fakti pse nuk kan arrit diq te sakt ne lidhje me origjine e Skenderit..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Tue Nov 02, 2010 12:09 am

Nuk eshte e vertet se te gjithe shqiptaret kan qen te krishtere
vete bashkimi i disa shqiptareve musliman skenderbeut tregon se ka pas shume musliman .
Prejardhja e skenderbeut eshte katolike ja ortodokse siq thote Fiona se edhe miqt e babait kane qen malazez ortodox
Dje ka dal diqka e re
se historin e skenderbeut se ka shkrue marlin barleti po nje tjeter.
Ende po punohet per te verteten e Skenderbeut
Sepse Arhivat jane ne Turqi dhe Itali.
Ska diqka te vertet ende nuk dihet saktesishte per shume gjera
Kryesorja eshte se shqiptaret skane qene kurre te gjithe katolik.
Po eshte propagand antimuslimane nga disa shqiptare miq te serbise dhe armiqeve te shqiptareve musliman.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Tue Nov 02, 2010 12:11 am

Skenderbeu ka pas vetem tri vilajete te cliruara e jo te gjithe Shqiperine
Po njerezit po i zmadhojne gjerat.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi
avatar

Female
Numri i postimeve : 4682
Age : 30
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Tue Nov 02, 2010 12:14 am

Xhit nuk e them un nga historia ime se kam mesu per origjinen e Skenderit por lexova ne romanin e fundite dhe me beri pershtypje pse deri me tani nje historija nuk del me diq perfundimtare por me shum supozime kjo me beri kureshtar me shum//
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Tue Nov 02, 2010 12:15 am

se historianet ja kan fut koturu
Dje lexova se ende ska te verteta per Historin e Skenderbeut
do zbulohen arkiva qe ne ende si kemi dijtur,
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Atdhetari
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1415
Age : 107
Vendi : Arbėri
Registration date : 13/11/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Tue Nov 02, 2010 12:16 am

Nejse , propagande anti muslimane behet panderpre dhe tentojne gjithsesi ta bejne si "shpetimtare i (gjoja) Krishtit" , por :
A lufoti Skendebeu edhe kunder te Krishtereve ?

Cito :
Skėndėrbeu ka luftuar edhe kundėr ushtrive tė krishtera, si nė vitet 1447-1448 -kundėr ushtrive veneciane dhe mė 1460-146
-kundėr trupave tė princit tė Tarantit nė Italinė e Jugut.
-Edhe Kunder Brankovicit .
Nuk di ku duan te dalin me kete historine e re tani , keto libra jane shkruar atehere kur ishte gjalle Skenderbeu :)


Edituar pėr herė tė fundit nga Arbėr. nė Sun Nov 21, 2010 2:30 am, edituar 1 herė gjithsej
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
......
Anėtar Nderi
Anėtar Nderi
avatar

Female
Numri i postimeve : 4682
Age : 30
Vendi : Atje ku un dua ..............
Registration date : 24/05/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Tue Nov 02, 2010 12:19 am

Ama jo vetme ne ket roman po ne shum shkrim se kam lexu per Skender Beun kam pare se rrjedh nga nje familje kristian -orthodokse...
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
xhiti
Anėtar i Besueshėm
Anėtar i Besueshėm
avatar

Male
Numri i postimeve : 1858
Age : 58
Vendi : Prishtine
Profesioni/Hobi : zbulim i tradhtarve
Registration date : 26/03/2009

MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   Tue Nov 02, 2010 12:28 am

Po ate e kishin Konvertue ne Musliman qyshe te vogel.
Po dreqi spo dihet se qka kushe po shkruan
Thashe se histori te mirefillte nuk kemi te paster.
Sepse ishim te okupuar dhe jemi .
atehere kure te kemi shtet kombetare te mirefillte ne qoftese bemi ndonjehere apo do jesim pa komb nuk dihet
ne qoftese keshtu siq shkojne punet edhe historine tone do te naj nderrojne se shpejti
do te na shkruajne se jemi kemi qen kosovare dhe ku me dijte qka ..
Mvaret nga ne nga populli qfare trullana jemi .
a do te durojme kete perbuzje apo jo.
siq po shifte populli po fle
e historin e shkruajne ata qe jane ne pushtet
ne qoftese tradhtaret te udheheqin ata ta shkruajn historin.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Origjina e Skenderbeut   

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Origjina e Skenderbeut
Mbrapsht nė krye 
Faqja 5 e 7Shko tek faqja : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7  Next

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shqiptarėt :: Histori-
Kėrce tek: