Bashkimi Kombėtar
Mirė se erdhė nė forum " Bashkimi Kombėtar "
Qėndro i lidhur me ne ! Disponim te kėndshėm tė kontribojm pėr kombin larg ofendimet dhe zėnkat...



 
ForumForum  PortalliPortalli  GalleryGallery  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Mosfunksionimi normal i zemres

Shko poshtė 
AutoriMesazh
Orfe@
V.I.P
V.I.P
avatar

Female
Numri i postimeve : 9104
Age : 107
Vendi : Ne zemer te njerit
Profesioni/Hobi : Bum - Bum bum !
Registration date : 26/03/2008

MesazhTitulli: Mosfunksionimi normal i zemres   Sun Jun 22, 2008 6:03 am

BINDJA POPULLORE, qe mosfunksionimi normal i zemres do te thote patjeter ndalim i rrahjeve te saj, nuk eshte e sakte. Mosfunksionim normal i zemres do te thote, qe zemra nuk mund te terheq dot gjakun nga / drejt mushkrive, dhe sistemit te qarkullimit. Kjo gjendje zakonisht eshte shume serioze, por kjo nuk do te thote qe zemra ka nderprere ose do nderprese funksionimin e saj apo personi i cili vuan ndodhet nen kercenimin e vdekjes se menjehereshme. Mosfunksionimi normal i zemres ndodh nje ne njeqind persona. Kur zemra nuk eshte ne gjendje te vendos ne qarkullim gjakun, shkakton nje mbledhje lengjesh ne mushkri dhe zemer, gje e cila i drejton njerezit ne probleme me frymemarrjen. Grada e mosfunksionimit ndyshon nga rasti ne rast. Ne disa persona eshte e nje shkalle kaq te lehte, saqe eshte e veshtire te diagnostikohet me siguri te plote. Ndersa tek te tjeret eshte e mundur te shkaktoj simptoma shume serioze. Kura perkatse te shton jeten, edhe pse rreth 45% e meshkujve dhe 30% e femrave vdesin brenda tre viteve te para qe nga shfaqja e semundjes. Pjesa derrmuese e personave nuk e dine se nje nder shkaqet kryesore te kesaj semundjeje eshte lodhja. Edhe pse mosfunksionimi normal i zemres eshte nje semundje qe prek kryesisht te moshuarit, kjo nuk do te thote se te gjithe ata do vuajne nje dite nga ajo.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Eva0506
Hero anėtar
Hero anėtar


Female
Numri i postimeve : 3323
Age : 36
Vendi : Shume larg...!
Registration date : 28/01/2008

MesazhTitulli: Re: Mosfunksionimi normal i zemres   Thu Sep 25, 2008 11:55 pm

Ekziston semundja qe quhet funksionim i pamjaftueshem i zemres. Kjo
ėshtė njė gjendje ku aftėsia e zemrės tė pompoje
ėshtė zvogėluar. Zemra nuk mundet tė
pompoje rrotull sasinė e nevojshme tė gjakut,
pėr t“i furnizuar pjesėt e ndryshme tė trupit
me oksigjen dhe ushqim.Ndodh njė disekulibėr
nė mes rezervės dhe kėrkesės, domethėnė nė mes asaj se sa ka
mundėsi zemra tė pompoj dhe kėrkesės sė trupit. Shkak i kėsaj
mund tė jetė infarkt i zemrės, spazma vaskulare, shtypja e lartė
e gjakut, difekt i barkushes, sėmundja e muskulit tė zemrės
ose konsumim i lartė i alkoolit, etj. Nė disa raste nuk mund tė
thuhet me siguri pse ndodh dobėsimi i muskulit tė zemrės.

Pa frymė
Gjendja pa frymė paraqitet sidomos nga mundimi dhe nė pozicion
tė shtrirė. Pėr shkak se lėngjet grumbullohen nė mushkėri.
Gjendja pa frymė mund tė jetė njė kombinim i kollės
ngacmuese dhe shqetėsimit.
Kėshilla!
Ndalohu dhe pusho disa minuta kur je pa frymė dhe kur ke
mundim. Njė jastėk mė shumė tė flesh me kokė mė lartė natėn
dhe ngritjen e pjesės te kėmbėt, mund ta zvogėlojnė gjendjen
pa frymė dhe fle mė lehtė. Pi mė pak dhe/ose shto ilaēin e
detyrimit tė lėngjeve sipas recetės. Kollė e thatė ngacmuese
mund tė jetė ndonjėherė si pasojė e disa ilaēeve ndaj funksionimit
tė pamjaftueshėm tė zemrės. Diskuto me mjekun tėnd
kur ka mundėsi ta provosh njė preparat tjetėr pa kėtė efekt
anėsor.

Grumbullim i lėngjeve te personat tė cilėt ecin nė kėmbė shkaktojnė
ėnjtje tė shputave, tė nyjave dhe tė kėmbėve.Duket si njė
grope e mbetur nė kėmbė pas shtypjes me gisht tė nyjės sė kėmbės.
Ėnjtja e mėlēisė dhe e zorrėve jep ndjenjėn e shtrėngimit nė
bark dhe tė vjen me vjellė. Grumbullimi i lėngjeve shton peshėn
e trupit dhe shkakton ndryshime tė shpejta tė peshės.
Kėshilla!
Marrja e lėngjeve duhet kufizuar deri ne 1.5 litra nė ditė. Mbaj
mend se edhe ushqimi i lėngshėm llogaritet nė marrjen/pirjen
e lėngjeve. Ėshtė shumė me rėndėsi qė tė peshohesh rregullisht.
Kontrollo me dėshirė peshėn ēdo mėngjes dhe shėnoje
rezultatin. Vėri kėmbėt mbėshtetur lartė kur rri ulur. Ēorape
mbėshtetėse rekomandohen.Njė infermiere e rajonit ose fizioterapeuti
mund tė ndihmoj t“i provosh ato. Mos pėrdor
ēorape tė zakonshėm me rreth lartė tė forte.
Marramendja
Marramendja varet nga shumė shkaqe. Kur tė ngrihesh nė
kėmbė, ose kur rri nė kėmbė, dhe tė shfaqet marramendja,
ndodhė kjo shpesh pėr shkak tė shtypjes sė ulėt tė gjakut. Kjo
mund tė jetė pasojė e funksionimit tė pamjaftueshėm tė zemrės,
por edhe nga ilaēet qė i merr tė cilat shkaktojnė uljen e
shtypjes sė gjakut. Ndėrkaq, dobia nga ilaēet ėshtė e madhe,
dhe nuk duhet tė ndėrpresėsh marrjen e ndonjė preparati, pa
kontaktuar mjekun.
Kėshilla!
Shmangu lėvizjeve tė shpejta nga njė pozicion nė tjetrin. Rri
ulur njė ēast nė skaj tė krevatit, dhe shkel me dėshirė nė tokė
me kėmbėt para se tė ngrihesh.

Oreks tė zvogėluar
Oreksi i zvogėluar, tė vjen me vjell dhe marrja e keqėsuar
e ushqimit nė zorrė mund tė bėj tė keq ushqyer dhe rėnie
peshe.
Kėshilla!
Ha racione tė vogla dhe mė tė shpeshta. Ndonjėherė njė
pije ushqyese mė tepėr rekomandohet. Njė dietist mund
tė jep kėshilla shtesė dhe tė jep recetė pėr pije ushqyese.

Etje
Etje dhe tharje tė gojės janė probleme tė zakonshme te personat
qė kanė funksion tė pamjaftueshėm tė zemrės.Etja varet
si nga ilaēet detyruese tė lėngjeve ashtu edhe nga sėmundja e
zemrės.
Kėshilla!
Shmangu ushqimit shumė tė kripur. Ka hape, ēamēakėz dhe
s’praj jargėsh pa recetė nė barnatore, tė cilat ta zbusin etjen. Tė
thithėsh copa akulli ose kokrra tė ngrira ėshtė po ashtu mirė.
Pi ndonjė gllėnjkė ujė nė vend tė njė gote tė tėrė. Shtyp limon
nė ujė. Kjo stimulon lėshimin e jargėve tua. Pija e ėmbėl e
shuan mė keq etjen se sa pija e thartė apo e hidhur. Vini re se
uji mineral ka kripė. Kur ke tharje tė gojės mund tė jetė mė
mirė me pije tė vakėta. Kij kujdes me higjienėn e dhėmbėve
sepse atėherė shtohet rreziku i karies.

Marrja e lėngjeve
Kij kujdes dhe mos pi mė shumė se 1.5 litra nė ditė nėse ke
prirje pėr tė grumbulluar lėngje nė trup. Mbaj mend se edhe
ushqimi i lėngshėm duhet tė llogaritet nė kėtė. Mati me njė
rast tė gjitha lėngjet qė i pi gjatė tėrė ditės, pėr tė krijuar njė
ide se sa pi lėngje. Nėse ėshtė vapė, djersitesh shumė ose ke
sėmundje tė diarresė, atėherė humbjet e lėngjeve mund tė
shtohen nė mėnyrė dramatike. Atėherė ėshtė me rėndėsi qė
pėrkohėsisht tė shtosh marrjen e lėngjeve.

Kėshilla!
Pėrshtat aktivitetet tua sipas marrjes sė ilaēeve detyrimi tė lėngjeve.
Shpesh mund ta shtysh njė dozė ose tė bėsh njė pushim tė
pėrkohshėm, kur gjendja praktike nuk lejon vajtje tė shpeshta
nė nevojtore. Ti duhet tė kėshillohesh me mjekun, e ta mėsosh
dozimin e ilaēeve, duke u nisur nga pesha jote e trupit dhe se
si ndjehesh. Ndonjėherė mund t“ia dalėsh tė marrėsh ilaē detyrimi
tė lėngjeve vetėm nė rast nevoje. Dozimi i pėrgjithshėm
duhet tė jetė sa mė i vogėl qė ėshtė e mundur.

Kontrolli i peshės
Kij si pikėnisje peshėn tėnde normale kur ndjehesh mirė. Ėshtė
shumė me rėndėsi tė peshohesh rregullisht. Nėse ke mė shumė
telashe nga funksionimi i pamjaftueshėm i zemrės, ėshtė mirė
tė peshohesh ēdo ditė. Shtimi i shpejtė i peshės ėshtė shpesh
shenjė se lėngjet janė grumbulluar nė trup.

Gjendja psikosociale
Ankthi, shqetėsimi dhe mėrzia janė ndjenja tė zakonshme nė
rast tė funksionimit tė pamjaftueshėm tė zemrės. Pasiguria pėr
aftėsinė tėnde mund tė shpie nė vetė izolim dhe vetmi.
Kėshilla!
Kėto ndjenja janė tė zakonshme dhe normale. Pėrpiqu t“i
ruash aktivitetet sociale dhe marrėdhėniet me farefis dhe
miqtė. Pėrqendrohu nė mundėsitė jo nė kufizimet. Ėshtė
me rėndėsi qė tė afėrmit e farefisit tė informohen mbi
sėmundjen tėnde, qė ata mė mire tė jenė njė mbėshtetje
pėr ty. Ka mundėsi tė kesh shėrbim transporti ose leje pėr
parkim pėr tė handikapuarit. Shoqata e tė sėmurėve nga
zemra dhe nga mushkėritė ėshtė e arritshme pėr kėshilla
dhe mbėshtetje. Ndonjėherė mund tė kesh ndihmė nga
ilaēet pėr pėrmirėsimin e gjendjes shpirtėrore dhe kundėr
depresionit.

Lėkura
Ilaēi detyrues i lėngjeve mund ta bėj lėkurėn tė brishtė.
Kėshilla!
Lyeje lėkurėn me krem zbutės. Ndonjėherė ka nevojė pėr ilaē
pėr shuarjen e kruarjes.

Gjumi
Ērregullimi i gjumit ėshtė i zakonshėm kur ke funksionim tė
pamjaftueshėm tė zemrės, dhe mund te ketė shumė shkaqe.
Kėshilla!
Shmangu ēasteve tė gjata tė fjetjes ditėn dhe shto aktivitetin
fizik. Ta kesh freskėt nė dhomė. Pozicioni shtrirė me kokė tė
ngritur ia zvogėlon ngarkesėn zemrės dhe me kėtė edhe nxėnien
e frymės. Krevati i pėrshtatur me pjesėn e kokės qė ngritet
dhe ulėt mund ta marrėsh pėrmes infermieres sė rajonit.

Ndryshim i mėnyrės
sė jetesės
Ndalo pirjen e duhanit
Rekomandohet fort ndalimi i pirjes sė duhanit. Nikotina
shkakton tkurrjen e enėve tė gjakut, dhe kėshtu i shtohet rezistenca
zemrės. Karbon oksidi i tymit zė vendin e oksigjenit
nė gjak, dhe tashmė qė nga fillimi, rezervat e zvogėluara tė
oksigjenit dobėsohen edhe mė shumė. Tymi i duhanit ka edhe
efekte tė tjera tė dėmshme pėr enėt e gjakut, ēka shkakton arteriosklerozė
dhe rrezik pėr krijimin e trombozės. Ka ndihmė
pėr tė pasur sukses me lėnien e duhanit. Njė mundėsi ėshtė ta
provosh njė mjet qė zėvendėson nikotinėn (p.sh. leukoplast)
gjatė njė kohe kalimtare. Diskuto me dėshirė me mjekun tėnd
ose me infermieren, se si tė veprosh pikėrisht ti, pėr tė pasur
sukses me lėnien e duhanit.

Pirja e kufizuar e alkoolit
Ėshtė mirė t“i shmangesh pirjes me tė madhe tė alkoolit, se
atėherė mund tė dobėsohet aftėsia e pompimit tė zemrės. Alkooli
mundet, po ashtu, tė kontribuoj nė njė masė tė caktuar
nė prishjen e ritmit tė zemrės. Pirja e sasisė sė arsyeshme
e alkoolit durohet nga shumica e pacientėve me funksion tė
pamjaftueshėm tė zemrės.

Ndryshimi i ushqimit
Nė rast mbipeshe ose nė rast yndyrash tė larta nė gjak, ėshtė
mirė tė pėrdorėsh prodhime “tė lehta”. Shmangu sidomos yndyrės
qė ka nė prodhimet e qumėshtit dhe nė prodhimet emishit. Si funksionimi i pamjaftueshėm i zemrės, mund tė
shkaktojė probleme me rėnie nė peshė. Atėherė ke nevojė
pėr ushqim mė tė ushqyeshėm. Nė rastet tjera rekomandohet
ushqim i zakonshėm. Shmangu racioneve tė mėdha, tė cilat
shkaktojnė edhe mė shumė ngarkesė pėr zemrėn.
Kripa lidh lėngjet nė trup edhe e shton etjen. Nė rast tė lehtė
funksionimit te pamjaftueshėm tė zemrės nė pėrgjithėsi nuk
ka asnjė nevojė pėr ndonjė ndryshim tė madh tė sasisė sė kripės
nė ushqim. Ndėrkaq shmangu qė tė bėhet shprehi ta kripėsh
mė shumė ushqimin.

Vaksinimi
Ėshtė mirė tė vaksinohesh ēdo vit ndaj gripit. Ka po ashtu
edhe vaksinim kundėr inflamacionit tė mushkėrive.

Aktivitet fizik
Mė herėt mendohej se aktiviteti fizik nuk ėshtė i pėrshtatshėm
nė rast tė funksionimit tė pamjaftueshėm tė zemrės. Sot dihet
se aktiviteti fizik ėshtė njė komponent i rėndėsishėm i trajtimit
mjekėsor. Ndėrkaq ėshtė mirė ta pėrshtatėsh aktivitetin
sipas gjendjes sė pėrgjithshme ditore.

Fazė akute
Nė fazė akute nė spital vlen kryesisht tė pushosh. Skaji te koka
i ngritur dhe skaji te kėmbėt i ulur mund ta lehtėsoj frymėmarrjen.
Nėse ke nevojė pėr njė krevat qė ngrihet dhe ulet te
shpina kur tė shkosh nė shtėpi, kėtė mund ta rregullosh pėrmes
kontaktit me mjekun.
Fizioterapeuti mund tė udhėzoj rreth gjimnastikės sė frymėmarrjes
si dhe ushtrime si tė shkelėsh me shputa dhe tė vėsh
kėmbėt. Ėshtė me rėndėsi qė ti sa mė parė qė tė lejon gjendja
jote shėndetėsore, tė ngrihesh nga krevati dhe p.sh. tė ulesh
njė ēast nė njė kolltuk. Kėtė e bėn qė tė parandaloj ndėrlikime
si inflamacion tė mushkėrive si dhe tromboza, ēka shton rrezikun
nėse rri mė gjatė i shtrirė nė krevat. Nėse ke problem me
kėmbė tė ėnjtura pėr shkak tė grumbullimit tė lėngjeve mund
t“i provosh njė palė ēorape mbėshtetėse.
Katėr javėt e para pas caktimit tė diagnozės dhe ilaēeve, ėshtė
mirė tė shmangesh qė tė mundohesh shumė fizikisht.Trupit i
lypset kohė tė kėndellet, ashtu qė e rrit shkallė shkallė mundimin
fizik dhe dėgjoje si reagon trupi nga mundimi.

Fazė stabile
Ėshtė i rėndėsishėm ushtrimi fizik/aktiviteti fizik nė rast tė
funksionimit tė pamjaftueshėm tė zemrės. Pėrndryshe rrezikon
tė humbasėsh masėn e muskujve dhe me tej tė dobėsohet
aftėsia pėr punė. Ushtrimi fizik ėshtė pra njė shtesė e rėndėsishme
e ilaēeve.
Nė rast funksionimi tė pamjaftueshėm tė zemrės, zakonisht nuk
mund ta ushtrosh muskulin e dėmtuar tė zemrės, por tė tjerėt
muskuj bėhen mė tė qėndrueshėm, pasi qė thartira dhe ushqimi
nė gjak shfrytėzohen nė mėnyrė mė efikase. E heton efikasitetin
duke u rritur aftėsia jote pėr punė dhe ti nė pėrgjithėsi ndjehesh
mė mirė. Ndėrkaq, ėshtė mirė qė ti ta pėrshtatėsh aktivitetin
tėnd fizik sipas gjendjes tėnde ditore. Kur tė pengon diēka
atėherė nuk duhet tė bėsh edhe mė shumė t“i bėsh vetes presion,
sepse kjo e streson edhe mė shumė zemrėn.
Lėvizje tė pėrshtatshme fizike janė shėtitjet, punė nė kopsht
dhe ushtrime nė pishinė. Ti po ashtu mund tė ushtrosh nė
shtėpi p.sh. duke ngarė biēikletėn e ushtrimeve ose t“i ushtrosh
muskujt me llastik. Me rėndėsi ėshtė qė ti tė ndjehesh mirė me
ushtrimin tėnd dhe i bėn ato nė taktin tėnd.
TĖ KESH PARASYSH
nė rast tė mundimit fizik
Nxeh trupin para se tė mundohesh ashtu qė tė mos “turresh
nė lėvizje”. Pėrmes njė “starti tė butė” arrijnė
nė takt zemra dhe muskujt dhe ti mbetesh mė pak pa
frymė. Alterno poshtė pas mundimit ashtu qė tė mos “ndalohesh papritmas”. Atėherė arrin zemra dhe qarkullimi i
gjakut tė alternoj poshtė.
Ėshtė rėnduese pėr zemrėn tė punoj njėkohėsisht me
grupe tė mėdha ose mė shumė grupe tė muskujve. Nėse
nė vend tė kėsaj punon vetėm me krahėt ose vetėm me
kėmbėt, atėherė ėshtė mė lehtė.
Ėshtė rėnduese pėr zemrėn edhe me punėn statike tė
muskujve, domethėnė ngritje tė peshave tė rėnda e tė
ngjashme.
Nė rast ushtrimi tė radhės me njė grup tė vogėl muskujsh
mund tė djeg shumė nė muskul nga acidi i qumėshtit.
Kjo nuk ėshtė e rrezikshme pėr derisa nuk tė shtrėngon
nė gjoks.
Kur ta ndjesh se tė shtrėngon nė gjoks, atėherė nuk
duhet tė bėsh mė tej presion por ule ritmin ose pusho
njė ēast.
Syno qė tė mėsosh mė shumė se ē“ėshtė funksionimi i
pamjaftueshėm i zemrės dhe si reagon trupi kur ke funksionim
tė pamjaftueshėm tė zemrės. Njohuritė mbi funksionimin
e pamjaftueshėm tė zemrės bėjne qė ta kuptosh mė mirė
se si reagon trupi yt p.sh. nė rast tė mundimit fizik si dhe si
duhet ta administrosh gjendjen mė sė miri.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Mosfunksionimi normal i zemres
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Bashkimi Kombėtar :: Shėndeti-
Kėrce tek: